Neatsiejama Kalėdų paveikslų dalis yra trijų išminčių, sekančių paskui žvaigždę, kelionė ir gimusio Kūdikėlio Jėzaus pagarbinimas. Tie paslaptingi pirmieji piligrimai, atvykę iš tolimos šalies Jėzui įteikti savo dovanų, traukia ne tik vaikų akis, bet nuo ankstyvosios krikščionybės laikų kurstė fantaziją, buvo vėl ir vėl apmąstomi Bažnyčios Tėvų ir teologų, suteikiant vis naujų prasmių. Šį mėnesį „Magnificat“ viršelyje žvelgsime į miniatiūrą,

Dievas ne visada mūsų gyvenimuose veikia dramatiškai, ryškiai. Daugumą mūsų gyvenimo dienų sudaro kuklūs, paprasti veiksmai ir įvykiai, mažesni ar didesni džiaugsmai ir skausmai, pasirinkimai, kuriuos darydami net nelabai susimąstome apie dvasinius dalykus. Tačiau po kiek laiko, žvelgdami atgal, galime pasakyti: iš tiesų pats Dievas mane vedė, tik jis galėjo viską taip sutvarkyti. Būtent apie tokią situaciją pasakoja Rutos knyga. Ši trumpa, gyvenimiška

Šv. Ignotas Antiochietis minimas ne sausio mėnesį, o spalio 17 d. Tačiau šis kankinio mirtimi miręs šventasis, perėmęs tikėjimo kraitį tiesiogiai iš apaštalų, kartu su poapaštaline krikščionių karta dėjęs Bažnyčios pamatus, daug mums gali pasakyti žengiant į naujus Viešpaties metus, meldžiant, kad broliai ir seserys krikščionys vėl gyventų vieningai liudydami artimo meilę ir išpažindami tą patį tikėjimą. ŠV. IGNOTAS ANTIOCHIETIS Šv. Ignotas,

Sausis – pirmasis naujų kalendorinių metų mėnuo – Kristaus Krikšto švente užbaigia džiaugsmingą Kalėdų liturginio laiko šventimą ir įveda į eilinį laiką. Šį mėnesį turime tik vieną Marijos garbei skirtą šventę – sausio 1 d. minime Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę, kuri kartu yra ir Pasaulinė taikos diena. Theotokos Pamaldžioji Dievo tauta jau nuo III a. Mergelės Marijos šaukėsi kaip Theotokos – Dievo Nešiotojos, tačiau tik po

Malda su Dievo žodžiu yra ne tik pamaldus skaitymas ar trumpa kasdienė praktika – tai gyvas, kasdienis susitikimas su Dievu, kuris kalba į mūsų širdį. Dievo žodis nėra praeities knyga – jis yra gyvas, veikiantis ir mus perkeičiantis, jei tik leidžiame jam mus pasiekti. Popiežius Leonas XIV pabrėžia: „Pirmoje vietoje yra santykis su Viešpačiu, dialogo su juo puoselėjimas. Tuomet jis padarys mus savo darbininkais ir pasiųs į pasaulio laukus kaip savo