Krikščionijos istorijoje būta visokių etapų, vienu ar kitu, veikiant Šventajai Dvasiai ar mūsų žmogiškajam ribotumui, būdavo pabrėžiamas vienas kuris aspektas. Tam tikrais laikotarpiais labiau susitelkta į išorinį liturgijos iškilmingumą, labiau skatintas bendruomeninis pamaldumas, dalyvavimas apeigose, plito įvairios liaudiško pamaldumo praktikos, kitais atvejais atkreiptas dėmesys į asmeninio susitelkimo būtinumą, kviečiama eiti „į savo kambarėlį ir

,,Magnificat“ viršelyje matome XIII–XV a. Venecijos Šv. Morkaus bazilikos dešiniojo transepto mozaikos fragmentą virš įėjimo į Švč. Sakramento koplyčią. Jame pavaizduotas Evangelijoje pagal Joną aprašytas Jėzaus ir samarietės susitikimas. Nuo VII a. Venecijos kunigaikštis pripažino Bizantijos imperatoriaus valdžią. 828–829 m. du Venecijos pirkliai iš musulmonų Aleksandrijoje atgavo evangelisto šv. Morkaus palaikus ir pargabeno juos į savo tėvynę. Taip

Kovas – gavėnios kulminacija ir neretai Velykų laiko pradžia, todėl nuo seniausių laikų šio mėnesio liturginis kalendorius nepasižymi šventųjų minėjimais, išimtis padaroma tik Šv. Juozapo, Marijos Sužadėtinio (kovo 19 d.), ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (kovo 25 d.) iškilmėms (Lietuvoje kovo 4 d. minima trečia – Šv. Kazimiero – iškilmė). Viešpaties Angelas apreiškė Marijai Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ši šventė labiau tiktų

Amžinasis miestas XIV a. pabaigoje neturėjo tokio klasikinio globėjo, kaip dauguma Italijos miestų. Be abejo, Romos globėja buvo Švč. Mergelė Marija, saugojusi Miestą nuo daugybės negandų; jos bizantiškos ikonos buvo gerbiamos ir iškilmingai nešamos procesijose po visą miestą, panašiai kaip Konstantinopolyje. Miesto katedra buvo dedikuota šv. Jonui Krikštytojui, bet pastatyta pakrašty, tad religiniame gyvenime nevaidino itin svarbaus vaidmens.

Gyvenimo Viešpatie, kuris kiekvieną žmogų sukūrei pagal savo paveikslą ir panašumą, tikime, kad sukūrei mus bendrystei, o ne karui, brolystei, o ne naikinimui. Pasveikinęs savo mokinius žodžiais: „Ramybė jums“, suteik mums savo ramybę ir jėgų ją iš tikrųjų nešti žemėje. Šiandien meldžiamės už taiką pasaulyje, prašydami, kad tautos atsisakytų ginklų ir pasirinktų dialogo ir diplomatijos kelią. Išlaisvink mūsų širdis nuo neapykantos, keršto