01
04 /
2010
Už lango tuoj išauš balandžio rytas, gal dar gerokai vėsus, gal šlapias ar pažliugęs, bet brinkstantys pumpurai, vis drąsesnės paukščių giesmės gaivins viltį – sulaukėme grįžtančios saulės, ir žemė išsivaduos iš šalto apdaro. Kai kas balandžio mėnesio pavadinimą april kildina iš lotyniško žodžio aperire – atverti, atidaryti. Atsiveria žemė, gamta, atskleisdama mums savo grožį. „Štai aš visa darau nauja!“ – prabyla Jėzus Apreiškime Jonui (21, 5). Atverkime ir savo sielas – pirmiausia Dievo žodžiui, tegu jis drąsiai įsišaknija mūsų širdyse, paliejamas gyvuoju vandeniu. Atsiverkime Viešpaties veikimui, Jo gydančiai, gaivinančiai, paguodžiančiai ir jėgų teikiančiai artumai.
Jūsų rankose – antrasis Magnificat numeris. Šįkart drauge gilinsimės į mūsų tikėjimo branduolį – Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą. Tai liturginių metų viršūnė. Didįjį ketvirtadienį švęsime Naująją Sandorą su Dievu minėdami Paskutiniąją Vakarienę. Didįjį penktadienį pagerbsime Kryžiaus medį, ant kurio kabojo Atpirkėjas, ir medituodami Renė Vuajom tekstus eisime Kryžiaus kelią. Didįjį šeštadienį lauksime šventosios nakties – Velyknakčio, kai išgyvensime Prisikėlimo slėpinį ir užgiedosime džiaugsmingą „aleliuja“.
Ruošdamiesi Atvelykiui, Dievo Gailestingumo šventei, turime progą melsti Dievo Gailestingumo sau ir kitiems žmonėms kalbėdami Gailestingumo noveną. Šią maldą 1935 metų rugsėjo 13–14 d. Vilniuje seseriai Faustinai Kovalskai padiktavo pats Jėzus. Taip pat šį mėnesį prisiminsime šventąją Kotryną Sienietę, nepaprastos drąsos mergelę, Bažnyčios mokytoją ir Europos globėją, degusią meile Viešpačiui. Minėsime ir kitus Lietuvai bei visam pasauliui svarbius šventuosius ir kankinius – šv. Jurgį, šv. Anzelmą, šv. Martyną I ir kitus.
Kaip visada – esame dėkingi už Jūsų maldas ir palaikymą, kad Magnificat pasiektų žmones, ištroškusius Viešpaties artumos.
Indrė Klimkaitė
