01
05 /
2010
Sekminėmis užsibaigia Velykų laikas. Tačiau su Šventąja Dvasia niekas neužsibaigia, o tik prasideda. Tiek Bažnyčios gyvenime, tiek kiekvieno iš mūsų gyvenime Šventoji Dvasia ateina ne tam, kad gražiai apvainikuotų pabaigą. Juk mes nieko negalėtume padaryti, net ištarti „Jėzus yra Viešpats“, jei neturėtume Šventosios Dvasios. Aukštutiniame kambaryje susibūrę apaštalai ir Marija meldėsi. Taigi Šventosios Dvasios atėjimas susijęs su malda.
Šventoji Dvasia yra dovana, kurią paprastai Dievas suteikia tik tam, kuris jos prašo. Dievas neprimeta savųjų dovanų, o tik pasiūlo. Malda yra mūsų sutikimo priimti išraiška, ji taip pat yra laisvės, atsiveriančios malonei, išraiška. Mums reikia Šventosios Dvasios, kad galėtume melstis, ir taip pat turime melstis, kad gautume Šventąją Dvasią. Iš pradžių gauname malonės dovaną, tačiau kad šią dovaną išsaugotume ir leistume jai skleistis, reikia melstis. „Gyvojo Dievo Dvasia, ateik, paliesk mano širdį: vadovauk man, ištirk mane, vesk mane savosios meilės keliu.“
Marijos mėnuo – gegužė – užbaigiamas Švč. Mergelės Marijos apsilankymo švente. Ją įvedė šventojo Pranciškaus broliai, norėdami sustiprinti pamaldumą Mergelei Marijai. Po gero šimtmečio (1401 m.) šią šventę perėmė ir Visuotinė Bažnyčia. Šventoji Dvasia, kuri buvo visiškai apėmusi Mergelę Mariją, skatina ir mus išeiti iš savęs ir eiti aplankyti, paguosti, sustiprinti tų, kurie yra šalia mūsų. Be to, Benediktas XVI šiam mėnesiui skirta maldos intencija ragina, kad visa mūsų veikla būtų įkvėpta misionieriško entuziazmo.
Labai dėkojame už padrąsinančius žodžius „Magnificat“ pasirodymo proga. Jūsų entuziazmas skatina mus tęsti toliau, dar geriau pateikti tekstus, kad jie taptų priemone, padedančia kuo gausesniam pulkui krikščionių kuo tinkamesniu būdu išgirsti Dievo žodį. Neužmirškite prenumeruoti „Magnificat“! Tai kartu su jūsų malda yra būdas padėti mums eiti pirmyn.
Br. François Bourgois
