01
08 /
2011
Štai jau vasara persirito į antrąją pusę, vėsesni rytai, gamtos branda, pjūties metas norom nenorom primena apie visa ko laikinumą ir baigtį. Tačiau liturginis kalendorius šį mėnesį mums dovanoja džiugią viltį. Rugpjūčio 6 d. švenčiame Kristaus Atsimainymą. Šią dieną ne tik sulaukiame patvirtinimo, jog Jėzus yra Tėvo mylimas sūnus, prisikelsiąs iš numirusiųjų, bet ir gauname pažadą, kad tokia garbė laukia ir mūsų, Jo vaikų. Mes tapsime panašūs į Kristų ir „matysime Jį tokį, koks Jis yra“.
Tą patį patvirtina ir Žolinės šventė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų davė pradžią visos žmonijos ėmimui pas Dievą. Švenčiame nuostabų dalyką: Dievo Motina, pasibaigus jos žemiškajam gyvenimui, buvo su kūnu ir siela šlovėje paimta į dangų. Tuo pačiu ir mes žinome, kad savo kūnuose, kurie yra Šventosios Dvasios šventykla, mes nešiojame amžinybės užuomazgas.
Rugpjūčio 11 d. per 1000 jaunų maldininkų iš Lietuvos iškeliaus į Madridą, Pasaulines jaunimo dienas, susitikti su popiežiumi. Susitikimo dienomis (16–21 d.) skaitysime specialias meditacijas, o piligrimus kviečiame palydėti ir palaikyti malda, pateikta „Magnificat“ nugarėlėje. Švč. Mergelės Marijos padedami ir užtariami artėkime prie Kristaus ir įsišaknykime jame.
Indrė Klimkaitė
