Sulaukę šviesių šiltų birželio vakarų ne vienas smagiai atsidusime: štai ir vasara, kai šitiek progų džiaugtis nuostabia Viešpaties Kūrinija ir Jo dovanomis. Ir tikrai – birželio liturginis laikas dosnus progų mąstyti apie įstabų Viešpaties planą žmogui ir Jo artumą. Švč. Trejybės šventėje Dievas Tėvas atskleidė žmonėms giliausius savo būties slėpinius. Devintinių (Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo) iškilmės liturgijoje grįžtame prie Viešpaties įsteigtos Eucharistijos. Esame kviečiami ramiai susikaupę kontempliuoti ir adoruoti nuolat esantį Jėzų, kurį galime suvokti duonos ir vyno, konsekruojamų per šventąsias Mišias, pavidalais.
Įpusėjus birželiui švęsime Švenčiausiąją Jėzaus Širdį. Šią šventę viena iš pirmųjų oficialiai įvedė Lietuvos ir Lenkijos Karalystė. Pervertas Jėzaus šonas mums leidžia pamatyti Jo širdį, kurioje įsikūnijusi begalinė ir gailestinga Dievo meilė visiems žmonėms. Daugelis mistikų kontempliuoja Jo žaizdas. Jie išreiškia troškimą prisiglausti prie Jėzaus krūtinės, įeiti į Jo širdį kaip į prieglobstį arba atsigerti iš jos kaip iš gyvojo vandens šaltinio.
Taigi žengdami į vasaros dienas galime drąsiai kartu su šv. Patriku prašyti: „Tegul Kristus būna su manimi, pirma manęs, už manęs ir manyje. Tegul Kristus būna virš manęs ir po manimi, mano dešinėje ir kairėje. Tegul Kristus būna mūsų namuose, karietose ir mūsų laivuose…“
Indrė Klimkaitė