01
05 /
2012
Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Prisikėlimo, Kristus, paskutinį kartą pasirodęs Dvylikai, pakyla pas savo Tėvą. Taigi Velykų laiko pabaigoje švenčiame Žengimo į dangų iškilmę (Šeštines). Keturiasdešimt dienų, prisikėlusio Jėzaus fiziškai praleistų su savo mokiniais, buvo tikrai ypatingas laikotarpis, mokymo laikas, būtinas tikėjimui Kristaus Prisikėlimu sustiprinti. Kristus ir toliau lieka su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos, tačiau tai jau dvasinis buvimas.
Atsisveikinę su Mokytoju, apaštalai rengiasi priimti Šventąją Dvasią, žadėtąją Dievo dovaną. Sekdama šiuo pavyzdžiu, Bažnyčia irgi kasmet laukia naujo Šventosios Dvasios išliejimo per Sekmines. Savaitė (arba devyndienis) prieš šią šventę krikščionims yra intensyvaus susikaupimo metas. Šiomis dienomis prieš Sekmines Bažnyčia vienybėje su Dievo Motina irgi be perstojo meldžiasi, kad visi jos vaikai iš naujo gautų Šventosios Dvasios dovanų. Kartu neužmirškime ir pal. Jurgio Matulaičio metų – gegužės mėnesio dorybe pasirinktas dosnumas.
Indrė Klimkaitė
