01
12 /
2012
„Rasokit, Dangūs, iš savų aukštybių, debesys, lykit lietumi teisybės. Išdžiūvus žemė teatsigaivina ir Atpirkėją mums teišdaigina.“
„Dievas išrinko, kas pasauliui paika, kad sugėdintų išmintinguosius; kas pasauliui silpna išrinko Dievas, kad sugėdintų, kas stipru. Dievas išrinko, kas pasauliui negarbinga, niekintina ir tai, kas yra niekai, kad nieku paverstų tai, kas yra šis tas; kad nė vienas kūnas nesigirtų jo akivaizdoje… kad kaip parašyta, kas giriasi, girtųsi Viešpačiu.“ (Kor 1, 28–31)
Gruodžio mėnuo, pripildytas paslaptingos adventinio laukimo nuotaikos, pasitinka mus gražiausiomis metų šventėmis: Mergelės Marijos Nekaltuoju Prasidėjimu, minime šv. Mikalojų, sulaukiame Kūčių ir šv. Kalėdų. Prakartėlės paslaptis – nuostabi paprastumo ir nuolankumo mokytoja.
Prisiminkime istoriją apie šv. Bernadetą iš Lurdo, kuriai M. Marija apsireiškė kaip Nekaltasis Prasidėjimas. Ji bėgo dusdama ir nuolat kartodama lotyniškus žodžius, kurių reikšmės nesuprato, pas vietos kleboną. Jį pamačiusi, paskubomis viską susakė. Klebonas greitai sumetė, kad Bernadeta pati nesupranta to, ką sako, prasmės, susijaudinęs atsisėdo prie stalo ir pravirko. Su šiuo įvykiu susišaukia ir kita tikra istorija apie trumpiausią pasaulyje pamokslą, kai vienoje parapijoje šv. Velykų rytą kunigas susirinkusiai miniai tarė: „Jėzus prisikėlė!“ Kunigas nutilo, nes ėmė verkti, daugiau negalėdamas ištarti nė žodžio. Po kelių minučių jau kūkčiojo ir visa minia, tuo metu buvusi bažnyčioje. Derėtų ir mums šiuo nuostabiu laiku savo dvasioje sušukti: „Jėzus gimė“ ir pravirkti prie dieviškojo Kūdikėlio lopšelio ėdžiose, išsakyti Jam savo godas bei vargelius, turint viltį, kad Jis suramins ir atgaivins mūsų išvargusias širdis savo nuostabiąja malone ir apdovanos ramybe.
Gražu būtų vakarais papasakoti vaikams šventųjų gyvenimo istorijas, ypač tiktų šv. Mikalojaus, Kūdikėlio gimimo istorija, siekiant jiems suprantamu būdu paaiškinti nuolankumo svarbą tikinčio žmogaus gyvenime. Paprastai mūsų vaikai tokiomis istorijomis susidomi labiau nei pasakomis. Kartu tai laikas, kai vaikučiai, įkvėpti tėvelių pavyzdžio, po truputį gali mokytis susivaldymo dorybės, kartais atsisakydami skanėstų, atiduodami kai kuriuos daiktus ar žaisliukus labiau stokojantiems vaikams, pasitarnaudami.
Maldos vietoje per adventą būtų puiku pasidaryti prakartėlę, leisti kuo daugiau kurti vaikams.
Susirinkus mums įprastoje maldos vietoje uždegame žvakę. Vienas iš tėvų pradeda maldą. Mūsų vaikams patinka melstis susikabinus rankomis.
Maldą pradedame kryžiaus ženklu. Jei mokame ir galime, giedame pasirinktą giesmę. Per adventą labai tiktų „Rasokit dangūs“‚ per šv. Kalėdas – „Muškit būgnais, trimituokit“, „Tyli naktis“ ir kitas, kurios vaikams labiausiai patinka.
Dievo žodis. Skaitome tos dienos skaitinį iš Evangelijos.
Tyliai pamąstykime. Aptarkime su vaikais tai, kas mus sujaudino, pasiaiškinkime, ko nesupratome. Tegul vaikai pasidalija savo patirtimi, leiskime jiems išsisakyti.
Dėkojimo ir užtarimo malda. Dėkokime Dievui už Jo meilę mums, už visus mūsų geradarius, už nuostabų Jojo veikimą per mums siųstus žmones, įvykius, stebuklus ir išbandymus, skirtus mūsų išganymui. Melskimės už atšalusias širdis, atkritusias nuo Dievo, už Jėzaus dar nepažįstančius, už piktojo varginamus žmones. Prašykime Šventosios Šeimos globos ir apsaugos Lietuvos šeimoms. Melskime už tuos, kuriems šiuo metu reikia paramos ir pagalbos. Melskimės už pašaukimus.
Palaiminimas. Visi šeimos nariai palaimina vienas kitą, paženklindami kaktą kryžiaus ženklu ir tardami: „Tepalaimina Tave Viešpats“ arba „Tepalaimina Tave Viešpats, tesaugo nuo piktojo.“ Palaimintasis atsako: „Amen.“ Mes palaiminimui naudojame švęstą vandenį, vaikai paprašo jo atsigerti. Geras įprotis – antra prigimtis. Jei pamirštame vaikus palaiminti, jie labai uoliai apie tai primena, patys laimina savo žaisliukus ir vienas kitą.
Pabaigos giesmė. Šiam mėnesiui būtų labai gera išmokti lengvesnių advento ir kalėdinių giesmių. Galima surengti koncertą, naudoti įvairius instrumentus, tai vaikams labai patinka.
Jolita ir Arūnas Černiauskai, kasdien besimeldžiantys su keturiais vaikais:
Vilte, Motiejumi, Igne ir šešių mėnesių sulaukusia Marija,
kuri nuoširdžiai meldžiasi grauždama Rožinį.
P. S. Tėtis dar nesimeldžia kartu, sako, kad meldžiasi vienas tyliai. Visi tikisi, kad jis greitai prie mūsų prisidės. Jei galite, pasimelskite šia intencija.
