01
02 /
2013
Vasaris, trumpiausias metų mėnuo, šįmet pusiau padalytas – pirmąją jo pusę dar gyvensime eiliniu laiku, o antrąją jau įžengsime į susikaupimo metą – gavėnią. Šitoks vasario „dvilypumas“ prabyla ir apie mūsų širdžių dvilypumą. Ir nėra geresnio laiko kaip gavėnia, kad įsiklausytume į Viešpaties perspėjimą: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams“ ir atsilieptume į Jo kvietimą: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisybės, o visa kita bus jums pridėta.“ Tad klauskime savęs, koks mūsų Dievas, kas yra mūsų šeimininkas? Kam mes skiriame savo laiką? Ar ieškome Jo Karalystės? O gal tik skubame, bėgame, nerimstame, esame liūdni, įsitempę? Gyvenant šeimoje ir auginant vaikus taip lengva įsisukti į nesibaigiančių kasdienių darbų ir rūpesčių rutiną! Tik Viešpats ir vėl perspėja: „O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pailginti savo gyvenimą?“ Tad gyvenkime čia ir dabar, gyvenkime, o ne laukime gyvenimo. Nėra geresnio laiko parodyti savo meilei, dėmesiui, padaryti gerą darbą nei šiandiena. Nėra geresnio laiko pradėti vis atidėliojamą šeimos vakaro maldą nei šis vakaras.
Norime pasidalyti mūsų šeimos maldos patirtimi ir kviečiame Jus kas vakarą melstis kartu.
Vakaro malda mūsų šeimoje „augo“ ir keitėsi, kaip augo ir keitėsi mūsų šeima bei stiprėjo kiekvieno iš mūsų tikėjimas. Šeimą sukūrėme žengdami pirmus žingsnius tikėjimo keliu ir neturėdami ne tik šeimyninės, bet ir asmeninės maldos patirties. Pirmiausia atradome bendruomeninę maldą kartu su Bažnyčia, taip pat ir šv. Juozapo šeimų bendruomenėje, kuriai priklausome jau daugiau nei 15 metų. Artimai bendraudami su bendruomenės šeimomis, dalyvaudami šeimų stovyklose ir rekolekcijose supratome, kokia svarbi bendra šeimos malda. Tačiau vien šio supratimo nepakako, kad visi kasdien laisva valia susirinktume melstis ir joje būtume atviri sau, vieni kitiems ir Dievui. Reikėjo daug pastangų, kantrybės ir nuolankumo, ypač, kai užklupdavo dvasinė sausra ar malda tapdavo formali.
Pastaruoju metu vakaro maldos forma yra paremta vaikų pasiūlymais iš jų maldos patirties stovyklose Tiberiados bendruomenėje Baltriškėse. Tikėjimo metais vakaro maldą dar papildėme Katekizmo studijavimu. Tikime, kad, kaip savo laiške rašo popiežius Benediktas XVI, tai bus „tikra tikėjimo palaikymo priemonė“, padėsianti mums „sistemingai pažinti tikėjimo turinį“. Siekdami, kad tai būtų priimtina ir vaikams, naudojamės Jaunimo Katekizmu ir kasdien nagrinėjame po vieną klausimą.
Susirinkę svetainėje prie mūsų šeimos altorėlio uždegame žvakę. Vienas iš tėvų pradeda maldą.
Maldą pradedame kryžiaus ženklu.
Dievo žodis. Skaitome tos dienos skaitinį iš Evangelijos, o jei visi būname dalyvavę šv. Mišiose, tuomet skaitome vakarinės ar naktinės maldos skaitinį. Aptariame su vaikais, kas mus sujaudino, pasiaiškiname, ko jie nesuprato.
Savaitės dienos maldavimai.
Studijuojame Jaunimo Katekizmą. Vienas iš tėvų perskaito klausimą. Pamąstome, bandome patys į jį atsakyti. Tuomet skaitome atsakymą iš Katekizmo. Trumpai aptariame, ką naujo atradome, išsiaiškinome, o gal įtvirtinome tai, kas jau buvo žinoma.
Pabaigos malda. Vienas iš tėvų savo širdies žodžiais paveda šeimos naktį ir ateinančią dieną (savaitę) Viešpačiui, visi kalbame Tėve mūsų, Sveika, Marija ar Garbė Dievui. Vaikams patinka Tėve mūsų kalbėti susikabinus rankomis. Malda užbaigiama kryžiaus ženklu: „Viešpats mus tepalaimina, tesaugo nuo visokio blogio ir tenuveda mus į amžinąjį gyvenimą.“
Palaiminimas. Visi šeimos nariai laimina vienas kitą paženklindami kaktas kryžiaus ženklu ir tardami: „Telaimina tave Viešpats ir tesaugo.“ Palaimintasis atsako: „Amen.“ Tai pati suprantamiausia maldos dalis mūsų mažajai, kuri ne tik visus palaimina uždėdama delniuką ant galvos, bet nepamiršta palaiminti ir savęs.
SEKMADIENIS
Dėkojimo diena. Dėkojame Viešpačiui už suteiktas malones, globą, vedimą, laiminimą, už sutiktus žmones, išdrįstame padėkoti ir už siųstus išbandymus, sunkumus, kurie stiprina mūsų tikėjimą. Visi jungiamės į bendrą maldą giedodami: „Dėkojame, Dieve Tau, ir meldžiame Tave.“
PIRMADIENIS
Pasaulio diena. Meldžiame už tolimus kraštus, įvykius, žmones, už tai, kas kiekvienam asmeniškai atrodo svarbu. Visi jungiamės į bendrą maldą giedodami: „Kristau, išgirsk mus, Kristau, išklausyk mus.“
ANTRADIENIS
Asmeninė diena. Meldžiamės kiekvienas už save, atveriame savo širdis Viešpačiui ir vieni kitiems išsakydami tai, kas mums asmeniškai svarbiausia. Visi jungiamės į bendrą maldą prašydami Viešpaties išklausyti, laiminti ar dėkodami Jam.
TREČIADIENIS
Šeimos diena. Meldžiamės už mūsų šeimą. Kiekvienas asmeniškai prašome to, kas mums atrodo svarbiausia šiuo metu. Visi jungiamės į bendrą maldą: „Prašom Tave, Viešpatie.“
KETVIRTADIENIS
Bendruomenės diena. Meldžiamės mūsų šeimų bendruomenės tos savaitės intencijomis ir popiežiaus intencijomis tam mėnesiui. Visi jungiamės į bendrą maldą: „Meldžiam Tave, išklausyk mus.“
PENKTADIENIS
Atgailos diena. Atsiprašome Dievo ir vienas kito už įskaudinimus per savaitę ir meldžiamės atleidimo malda: „Palaiminkite mane, šventieji broliai ir seserys, ir atleiskite man nusidėjėliui(-ei).“ Visi atsako: „Te Dievas tau atleidžia, šventasis broli (šventoji sese).“
ŠEŠTADIENIS
Vaikų diena. Vaikai pasiūlo už ką ir kaip melsimės. Pastaruoju metu meldžiamės už asmeniškai mums svarbų asmenį ar šeimą. Visi jungiamės į bendrą maldą prašydami Viešpaties išklausyti, laiminti ar dėkodami Jam.
Jolanta ir Algimantas Ramonai, besimeldžiantys
su vaikais: Benedikta, Džiugu ir Augustina
iš Vilniaus šv. Juozapo šeimų bendruomenės
