01
07 /
2014
Bendra malda su vaikais mus labai įpareigoja. Jaučiame didelę atsakomybę – parodyti vaikams, jog ji žmogaus gyvenime būtina. Keturiolika metų gyvendami santuokoje ir vienas po kito gimstant vaikams suvokėme, jog būtent malda yra mūsų šeimos stabilumo ir ramybės pagrindas. Augant vaikams pastebėjome, kaip svarbu, kad malda šeimoje būtų pastovi, kasdieninė. Nors kartais patiriame vaikų, ypač vyresniųjų, pasipriešinimą, stengiamės vėl ir vėl susėsti maldai. Rytais meldžiamės automobiliu visi kartu važiuodami į miesto centrą: vaikai į mokyklą, mudu į darbą. Kaip ir kiekvienoje daugiavaikėje šeimoje, rytais mūsų namuose labai daug šurmulio ir triukšmingos ruošos, todėl tik susėdus į automobilį galime ramiai pasimelsti. Žymiai reikšmingesnė mūsų šeimoje vakaro malda, – ji ilgesnė, be skubos. Meldžiamės susėdę prie valgomojo stalo, priešais ant sienos kabantį Nukryžiuotąjį.
Liepos pradžioje Katalikų Bažnyčia švenčia Švč. Marijos Šeimų Karalienės šventę. Kokia paguoda ir viltis žinoti, kad Dieviškasis Sūnus gimė žemiškoje paprastoje šeimoje, ir štai Jo Motina yra visų šeimų Karalienė! Ji iš tiesų žino ir pažįsta šeimų gyvenimo kasdienybę, į ją dera kreiptis prašant užtarimo, kai šeimą ištinka nelaimės, rūpesčiai, neištikimybė… Šventųjų Joakimo ir Onos, Marijos tėvų, minėjimas taip pat labai brangus kiekvienai šeimai. Aplinkybės, kuriomis gimsta Jėzaus Motina Marija, viltingos visoms nevaisingoms poroms, nes „Dievui nėra negalimų dalykų“. Šį mėnesį minėsime ir dar vieną šventąją, reikšmingą šeimoms, – tai šv. Brigita Švedė. Ši šeimos moteris, santuokoje pragyvenusi 28 metus, užaugino 8 vaikus. Po vyro mirties ji įsteigė moterų vienuolių ir kunigų bendruomenę – Šv. Išganytojo ordiną. Popiežiaus Bonifaco IX kanonizuota praėjus vos 18 metų po mirties, šv. Brigita gali paliudyti šiandienos šeimoms ir šeimos gyvenime patiriamą skaidrų pamaldumą. Mėnesio pabaigoje minima šv. Morta, Jėzaus mokinė, Marijos ir Lozoriaus sesuo, anot Evangelijos, Jėzaus pabarta, jog rūpinasi tik žemiškaisiais rūpesčiais. Ji atstovauja tokiai daugybei mūsų mamų ir tėčių, kurie turi pasirūpinti buitimi. Tačiau ir iš Evangelijos teksto galime justi, jog Jėzus taip sako ne tiek norėdamas pabarti, kiek palengvinti kasdieninę naštą. Jėzus moko, kad Mortos, o ir kiekvieno mūsų veikla ir darbai turėtų būti persmelkti tikėjimo. Taigi liepos mėnesį savo ir kitoms šeimoms linkime vasaros viduryje rasti laiko ne tik atostogų džiaugsmams, bet ir atilsiui Dievuje, o gal kai kurios šeimos susiruoš ir atvyks į Žemaičių Kalvarijos atlaidus ir ten su mažyliais ir nelabai to norinčiais paaugliais šlovins Viešpatį Jėzų Kristų.
Pradžia. Maldą pradedame kryžiaus ženklu.
Dievo žodis. Skaitome dienos Evangeliją. Dažniausiai tą daro vyresnieji vaikai. Tada paklausiame vaikų, kas jiems labiausiai įsiminė, kas labiausiai juos palietė. Jei kažkas neaišku, vaikai gali klausti, čia pat visi kartu ieškome atsakymų. Stengiamės pajusti, ar vaikai suprato Evangelijos tekstą, todėl kartais ši dalis būna ilgesnė, o kartais klausimų ir atsakymų išvis nebūna.
Dėkojimai, atsiprašymai ir maldavimai. Visi iš eilės pasakome savo intencijas. Pirmiausia vaikai išsako, už ką norėtų melstis, po to ir mes įvardijame, mūsų supratimu, šių dienų reikmes. Pastebėjome, jog intencijos darosi vis įvairesnės. Tarp jų atsirado ne tik, kad sektųsi mokslai arba už tėtį ir už mamą, bet vis dažniau iš vaikų išgirstame, jog nori melstis už taiką ir ramybę, už mūsų ir kitų šeimų saugumą, už sergančius vaikus bei mokytojus ir pan. Nevengiame ir prašyti aiškumo priimant vienokį ar kitokį sprendimą arba kai jaučiamės kažkam nusikaltę, prašome Dievo atlyginti mūsų padarytą kaltę.
Bendra malda. Dažniausiai kalbame Dievo Gailestingumo vainikėlį. Pamėgome šią maldą dėl jos konkretumo ir aiškumo – vaikams patinka varstyti rožinio karoliukus ir kalbėti trumpas maldeles. Net mūsų mažiausioji dvejų metukų dukrytė, pamačiusi, kad ruošiamės maldai, pirmiausia visiems išdalina rožinius. Dievo Gailestingumo vainikėlis mums patinka ir dėl nepaprastai skvarbios minties – nardiname į Dievo Gailestingumą visas nedorybes ir piktadarybes, savo ir kitų nuodėmes, visa, ką pastebime netobulo mūsų aplinkoje ir visame pasaulyje. Mums tai būdas glaustis prie Dievo širdies…
Kartais kalbame Šv. Mergelės Marijos litaniją, ypač gegužės mėnesį, arba Juozapo Darbininko ar Jėzaus Širdies litanijas. Kartais kalbame vieną rožinio slėpinį. Būna vakarų, kai maldą norisi pabaigti giesme…
Pabaiga. Po maldos prasideda kasdieninė vakarinė ruoša ir kai visi vaikai jau nusiprausę ir pasiruošę nakčiai atbėga pasidžiaugti į didžiąją tėvų lovą, laiminame vienas kitą. Ne visuomet pavyksta tokią maldos struktūrą išlaikyti. Būna vakarų, kai nepavyksta susikaupti, tuomet belieka kitą vakarą vėl mėginti. Jaučiame, jog labai svarbu maldos neapleisti, nes tuomet iš išorės ateinanti pasaulio įtaka tampa stipresnė nei mes, ir vaikai visai nebenori melstis. Tuomet kiekvieną bendrą atsidūsėjimą maldoje vertiname kaip tikrą laimėjimą.
Mus, kaip sutuoktinius, labai gaivina sutuoktinių malda, kai meldžiamės tik dviese. Tuomet Dievui ir savo sutuoktiniui atveriame sielos gelmes, tokiu būdu dar stipriau patiriame Dievo veikimą mūsų šeimos kasdienybėje, dar labiau pažįstame vienas kitą. Kadangi priklausome Dievo Motinos šeimų bendruomenei, esame įsipareigoję kartą per mėnesį „prisėsti“, t. y. susėdame sutuoktinių pokalbiui, kuris prasideda ir baigiasi malda. Šis pokalbis vyksta Dievo akivaizdoje ir leidžia Dievo akimis pažvelgti į mūsų šeimos rūpesčius bei vienas kitą.
Vaidilė ir Dainius Šumskai su vaikais
Nojumi, Marija, Vilte, Kamile ir Klara iš Kauno
