01
01 /
2014
Sausis. Vis dar gyvename Kalėdų šviesoje, užgimusio Kūdikėlio džiaugsme, Šventosios Šeimos artumoj, laukdami Trijų Karalių apsilankymo. Šventoji Šeima kasdien kviečia mus skirti laiko Dievui ir artimui. Ir tai yra bene vienintelis laikas, kai mes visi susiburiam draugėn. Labai branginame šį laiką ir iš paskutiniųjų stengiamės, kad maldos vakaras įvyktų. Tai mūsų vienybės šaltinis – su Viešpačiu, vienų su kitu ir su visa Bažnyčia.
Esame penkiese, tad visas savaitės dienas esame pasiskirstę, kas už kurią dieną atsakingas (to vakaro piemenėlis, kuris gano savo bandą ir kartais net ieško pasiklydusių avių). Mūsų malda prasideda 9 val. vakaro. Piemenėlis skambina varpeliu.
Visi renkamės į maldai paruoštą vietą (žvakė, Šventosios Šeimos ikona). Piemenėlis uždega žvakę.
Maldą pradedame kryžiaus ženklu.
Giesmė. Piemenėlis pradeda giesmę.
Dievo žodis. Vaizdeliai. Tėtis arba mama skaito Šv. Rašto pasakojimą, o visi inscenizuoja pasiskirstę vaidmenimis (traukia lapelius, tam reikia nedidelio pasiruošimo). Paprastai kalėdiniu ir pokalėdiniu laiku mūsuose būna laikas, kai daugiau vaidiname. Trumpas aptarimas, kaip kas suprato šią Šv. Rašto vietą.
Dėkojimai, maldavimai. Pirmiausiai dėkojame, o paskui prašome užtarimo.
Poteriai. Susikabinę rankomis kalbame Tėve mūsų, giedame Sveika Marija, Garbė Dievui, o pabaigoje visada Angelo Sargo maldą, kurią užbaigiam šiais žodžiais:
Ačiū Dievuliui už šią dienelę,
padėk šią naktelę sveikiem išmiegot,
atleisk, kur buvom negeri,
rytoj norim būt geresni.
Pabaiga. Kryžiaus ženklu baigiame maldą.
Jei gražiai meldėmės (vaikučiai neišdykavo), visada po maldos žaidžiame kokį smagų, bet ramų žaidimėlį.
Vilma, Gilbertas, Gertrūda, Ūla, Rūta Statkai,
Pal. Jurgio Matulaičio parapija, Vilnius
