01
06 /
2015
Šventoji Dvasia, ne kartą šeimoje esam išgyvenę Tavo kuriančią jėgą. Ne kartą tu kaip vėjas įsisukdavai ir pakreipdavai gyvenimo įvykius – mūsų planus – taip, kaip tau atrodydavo geriausia. Tu esi mūsų tikėjimo ir gyvenimo globėja bei palydovė – kartais stipri kaip vėjas, kartais karšta kaip ugnis, o kartais rami ir švelni kaip nutūpęs paukštelis.
Kartais šeimoje yra kaip su „pakibusiu“ kompiuteriu, kurį reikia perkrauti. Būna, užtenka tik išjungti ir ramiai palaukti, kol susitvarkys pats, tačiau pasitaiko, jog turi ilgesniam laikui išvežti pas meistrą, kad galėtum toliau kokybiškai dirbti. Taip ir mūsų šeimoje atsitiko. Gimus trečiam vaikeliui, po kelerių metų ketvirtam, įprasti mūsų maldos vakarai „pakibo“. Amžiaus skirtumas tarp vyresnėlių ir mažiukų padidėjo. Meldėmės nebe taip atidžiai, išsiblaškę, paskubomis. Malda visiškai nedingo – ir dabar niekad nenueiname miegoti vieni kitų nepalaiminę, nesusitaikę ar nesukalbėję maldelių į Angelą Sargą. Tačiau turėjome patikėti Gerajam Meistrui – Šv. Dvasiai – savo maldos gyvenimą, kad jį „perkrautų“ ir atnaujintų. Tad ir papasakosime apie naują, mums visiems džiaugsmą teikiantį maldos būdą.
Vėlų šeštadienio vakarą mama Asta, tėtis Mindaugas ir keturi mūsų vaikai: Mykolas, Mažvydė, Jonas ir Pijus – išskubam į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą. Ten mažoje bendruomenėje švenčiame sekmadienio Eucharistiją. Jau sekmadienio naktis būna pašvęsta Viešpačiui ir Jo dovanotam poilsiui. O sekmadienio rytą visa šeima pasipuošę susirenkame prie apvalaus stalo, kur neskubėdami atsigręžiame į Viešpatį Kūrėją. Uždegame žvakelę prie ikonos ir maldą pradedame kryžiaus ženklu. Giedame linksmą giesmę, o mažieji pritaria barškučiais. Labai svarbi mums tapo Dievo tautos liturginių valandų sekmadienio Rytmetinė, kai kartu su psalmininku galime garbinti Viešpatį. Vaikams ypač patinka Trijų jaunikaičių giesmė, nes čia gali išgirsti apie jūras, vandenis, LEDUS!!! Žinoma, psalmininkas tikriausiai ne apie vaisinius ledus rašė, bet koks gi birželio sekmadienis be šių GERUMŲ – ledų, ežerų, upių ar jūros! Kiekvienas asmeniškai išsakome maldavimus, dėkojimus. Susikibę už rankų meldžiamės Tėve mūsų…, Sveika, Marija. Maldą užbaigiame linksma giesmele ir kryžiaus ženklu. Po Rytmetinės sekmadienio maldos mūsų laukia iš anksto paruošti pusryčiai, kurie būna šventiškesni ir skanesni nei kasdienybėje.
Žinoma, beprasidedanti vasara įprastą šeimos ritmą išblaškys, bet mes kartu su psalmininku, kad ir kur būtume, galėsime tarti:
„Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalneliai;
girkite ir aukštinkite Jį visa, kas žaliuojate žemėje!
Girkite jūs, šaltiniai, Viešpatį; jūros ir upės, garbinkite Jį!…“
Asta ir Mindaugas Šimkevičiai ir keturi jų vaikai:
Mykolas (14 m.), Mažvydė (10 m.), Jonas (4 m.) ir Pijus (1,5 m.)
iš Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos
