01
02 /
2015
Vakaro malda, į kurią susirinktų visą šeima, visada yra iššūkis. Juk vakare tiek reikalų: pabaigti ruošti pamokas, laiku susiruošti miegoti, o kur dar vakarinis knygų skaitymas… Bet kiekvieną kartą praleidę susitikimą su Jėzumi netenkame kažin ko labai brangaus… Tolstame nuo Jo… Kitą vakarą praleisti maldą – dar lengviau, o dar vėliau ji kažkur visai pradingsta. Džiugu, kad jau sąmoningesni vaikai turi įprotį apsivilkę pižamas nusileisti iš antro aukšto ir pasiteirauti: „O malda bus?“ Ir mes meldžiamės…
Kryžiaus ženklas. Šią akimirką, jei esame apsipykę, apsibarę, susitaikome, atsiprašome vienas kito, taip pat atsiprašome Viešpaties.
Giesmė. Dažnai, jei bandome spręsti demokratiškai, kurią giesmę giedosim, kyla nereikalingas ginčas (juk kiekvienas nori duoti toną), malda čia ir užstringa. Tad paprastai mama ar tėtis tiesiog užveda giesmę. Kartais tai būna vaikiška giesmė su judesiais, kartais paprasta, kurią moka visa šeima, kartais mokomės naują. Šeštadienio vakarą dažniausiai giedame giesmelę Švč. Mergelės Marijos garbei.
Dėkojimas. Po giesmės dėkojame Dievui už visus labiausiai įstrigusius įvykius, nutikusius šią dieną, žmones, kuriuos sutikom, draugus, artimuosius, kuriuos nešiojamės savo širdyse, visas malones, kurias gauname iš mūsų Viešpaties. Pradedame nuo jauniausio, baigiame tetuko dėkojimu. Kiekvieną dėkojimą užbaigiame visi kartu: „Ačiū Tau, Viešpatie.“
Prašymas. Visi turime savų rūpestėlių, troškimų, svajonių – juos išsakome savo Viešpačiui. Nepamirštame melstis ir prašyti Dievo reikalingų malonių savo artimiesiems, draugams. Kiekvieno išsakytus prašymus užbaigiame: „Meldžiame Tave, Viešpatie“ arba: „Prašome Tave, Viešpatie“, arba: „Palaimink juos, Viešpatie“ – pagal kiekvieno prašytojo maldavimą.
Poteriai. Užbaigiame tradiciniais poteriais: Tėve mūsų, Sveika Marija ir Garbė Dievui Tėvui.
Užtarimo prašymas. Tada tėtis kreipiasi į mūsų brangiausius šeimos užtarėjus ir prašome jų užtarimo: „Šventoji Marija, mūsų Viltie, Išminties Soste, šventasis Juozapai, mūsų Tėve ir globėjau, mūsų angelai sargai“, atsakome visi: „Užtarkite mus.“
Palaiminimas. Tėvelis palaimina kiekvieną švęstu vandeniu darydamas kryžiaus ženklą kaktoje.
Tada kuris vienas iš tėvų, o kartais ir vaikų prašome ramios nakties ir gražių sapnų.
Jei vakare pas mus svečiuojasi kita krikščioniška šeima, naudojamės proga ir kviečiame bendrai vakaro maldai. Ji dažnai užsitęsia, bet tai labai sustiprina mus pačius ir vaikus, kurie mato, kad meldžiasi ir draugai, ir draugų tėveliai.
Pakviesti svečius bendrai vakaro maldai reikia drąsos, ypač jei žinome, kad jie nepraktikuojantys. Tačiau įveikus tą barjerą, žengus vieną žingsnį, Viešpats žengia jų dešimt, o gal ir šimtą… Mes pavargstame, nusiviliame, bijome, tiesiog tingime. O Jis niekada nepavargsta mūsų laukti…
Aurelija ir Evaldas Lasiai su Augustinu, Ignotu, Teodora ir Faustina,
Šv. Juozapo šeimų bendruomenė, Vilnius
