01
08 /
2020
Paskutinis vasaros mėnuo – pjūties laikas, tačiau minimų šventųjų gausa ir įvairove galėtų būti vadinamas dar ir dangaus derliaus mėnesiu. Augustinas, Monika, Bernardas (kurio mintimi prasidės kiekviena šio mėnesio maldos su „Magnifacat“ diena), Klara, Arso klebonas… Kartais jie mums atrodo nutolę laike ir kultūroje, gal nesuprantami arba… keistuoliai. Tačiau kiekvienas šventasis pirmiausia – tikras žmogus, su žmogiška širdimi, žmogiškais iššūkiais. Tad kiekvienas iš jų gali būti mums ir kelrodis, ir padrąsinimas.
Šventųjų džiaugsme galime nujausti dar du šį mėnesį minimus įvykius: Kristaus Atsimainymą ir Mergelės Marijos Ėmimą į dangų. Tai garbės ir šviesos įvykiai, kuriais Dievas mus kviečia stiprinti viltį ir žengti dangop – šventėti.
Viršelio aukso geltonio fone nutapyta Marija panirusi į maldą, dvelkia ramybe arba, kaip pasakytų Augustinas, atilsiu Dieve. Ji – nuolankioji ir pamaldžioji, kaip sako Darius Žukauskas, viršelio paveikslo rubrikos autorius. O ses. Linda Ceple priduria: „Ji – mažasis išganytųjų žmonių šaltinėlis, kuris tapo upe, ir šviesa bei saulė, ir potvynis.“
Ieškokime to atilsio, to šaltinėlio, tos širdies krypties į Dievą, kad patys – kaip Marija ir šventieji – taptume upe, šviesa ir potvyniu.
Ses. Rima Malickaitė CC
