01
03 /
2021
Per patį pandemijos siautėjimą popiežiui Pranciškui kilo mintis pavesti šiuos metus šventojo Juozapo globai. „Mūsų gyvenimai susieti ir palaikomi paprastų, neretai pamirštamų žmonių, kurių nerasime žiniasklaidos antraštėse, bet kurie, be jokios abejonės, šiandien rašo lemtingus mūsų istorijos puslapius. […] Ir šventasis Juozapas mums visiems gali būti toks nepastebimai kasdienybėje veikiantis, santūrus ir kuklus užtarėjas, ramstis ir vedlys sunkiose situacijose.“ Po Mergelės Marijos jis vienintelis užima tokią svarbią vietą.
Dvasiniam Juozapo gyvenimui būdingas ne iš(si)aiškinimas, bet priėmimas. Visų pirma jis su pasitikėjimu priėmė Žodį: „Juozapai, nebijok parsivesti į namus Marijos…“ Ir iškart jį įvykdė, įveikė savo vidinę dramą ir išgelbėjo Mariją. Visą gyvenimą, susidurdamas su vargais, pavojais, būdamas Egipto tremty jis buvo susitelkęs į tai, kas svarbiausia: rūpintis Marija ir Jėzumi. Nenumatytų dalykų akivaizdoje jis imasi atsakomybės ir nelieka savo lūkesčių įkaitu.
Šventasis Juozapai, mokyk mus su užsidegimu priimti mums skirtą Dievo žodį ir pasirūpinti savo artimaisiais, kaip tu tai darei. Tam kviečia ir šv. Juozapo dieną pradedami švęsti Šeimos metai, esame raginami stengtis, kad Bažnyčia vis labiau taptų tikinčiųjų šeima, o šeima save vis labiau suvoktų kaip namų Bažnyčią.
Likime kartu! „Magnificat“ nori ir toliau lydėti Jus šioje kelionėje per Šeimos ir šv. Juozapo metus.
Br. François Bourgois
