01
03 /
2021
Artimo meilės ir tiesos kankinys kunigas Alfonsas Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Talkoniuose, Pumpėnų valsčiuje, Biržų-Pasvalio apskrityje. Neturtingoje, tačiau tikinčioje ir pavyzdingo elgesio žemdirbių šeimoje augo devyni vaikai. Alfonsas mokėsi Pumpėnų pradinėje mokykloje, paskui įstojo į Panevėžio gimnaziją. Ten besimokydamas padėdavo silpnesniems moksleiviams ir taip užsidirbdavo lėšų pragyvenimui ir mokslui.
Baigęs gimnaziją, 1925 m. Alfonsas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia daug dirbo, domėjosi katalikiška jaunimo veikla. 1930 m. birželio 14 d. Kaune priėmė kunigystės šventimus. Rengdamasis jiems, per rekolekcijas, sudarė išsamų gyvenimo planą, „kad neatvėstų ugninga, pasiryžimų kupina dvasia ir kad sėkmingiausias būtų apaštalavimas“, svarbią vietą skyrė vidinio gyvenimo ugdymui. Po šventimų Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas kun. A. Lipniūną paskyrė Panevėžio katedros vikaru. 1930 m. rugsėjį vikaras tapo Panevėžio vyskupijos katalikiško jaunimo kapelionu. Buvo visuomeniškas, entuziastas, optimistas, visur laukiamas paskaitininkas, nuoširdus pašnekovas, išmintingas patarėjas. Valdžiai uždraudus ateitininkų organizaciją, kun. Alfonsas dirbo su moksleiviais slapta.
Kunigas Alfonsas Lipniūnas buvo ir poliglotas: dar mokydamasis seminarijoje, išvertė knygą iš hebrajų kalbos, mokėjo anglų, vokiečių, prancūzų, lotynų, rusų, lenkų ir esperanto kalbas. Pats parašė keletą knygų („Penkių valstybių sostinėse“, „Naujasis pasaulis“, „Lauko lelijos“), keletą knygų išvertė iš užsienio kalbų, spausdino straipsnius to laiko laikraščiuose ir žurnaluose. Nuo vaikystės rašė dienoraščius, tačiau iki mūsų dienų išliko tik trys. Taip pat nenustojo gilintis į teologiją, studijavo Kaune ir Prancūzijoje (Lilio socialinių ir politikos mokslų universitete, Paryžiaus katalikiškame institute).
1939 m. pavasarį kun. Lipniūnas buvo paskirtas Panevėžio valstybinio pedagoginio instituto lektoriumi. Tačiau institutas rudenį persikėlė į Vilnių, todėl kun. Alfonsas taip pat persikėlė gyventi į Vilnių, ir nuo 1939 m. gruodžio pradėjo eiti Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto lektoriaus pareigas, dėstė tikybą. 1940 m. paskirtas Vilniaus universiteto studentų kapelionu. 1941 m. kun. Alfonsas Vilniuje įkūrė labdaringą organizaciją „Laisvės fondas“ ir organizavo pagalbą badaujantiems vilniečiams, dažnai maisto produktais iš kaimų. 1941 m. konspiracijos sąlygomis sutelkė Vilniaus ateitininkus. Tuomet pogrindyje suorganizavo net 27 studentų būrelius.
1942 m. rugsėjį Vilniaus arkivyskupas Mečislovas Reinys paskyrė kun. Lipniūną Vilniaus kunigų seminarijos profesoriumi. Čia dėstė pastoracinę teologiją ir sociologiją.
Kun. Lipniūnas buvo garsus pamokslininkas Vilniaus bažnyčiose: Šv. Jonų, Aušros Vartuose, Šv. Kazimiero ir Vilniaus arkikatedroje. Pamokslų tematika – katalikiškosios doktrinos pagrindai ir Bažnyčios socialinio mokymo klausimai. Pamokslai buvo moksliškai pagrįsti, nuoširdūs, aktualūs, ne abstraktūs. Jų mėgdavo klausytis Vilniaus inteligentai, studentai, vidurinių mokyklų mokiniai ir tarnautojai, jis net buvo vadinamas „Vilniaus siela“.
Už kunigišką veiklą, atvirus pamokslus, šalpos organizavimą ir žydų teisių gynimą 1943 m. kunigas buvo areštuotas ir pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Čia, kančios ir mirties naktyje, kunigas Alfonsas organizavo slaptą religinį gyvenimą, rizikuodamas gyvybe aukojo šv. Mišias, klausė išpažinčių, nešė prisikėlimo viltį mirštantiems. 1945 m. sausio 25 d., artėjant frontui, pradėta Štuthofo koncentracijos stovyklos evakuacija. Nepaprastai išvargęs, kitiems išdalijęs sutaupytą maistą, kunigas vadinamuoju „mirties keliu“ per šaltį ir sniegą 1945 m. kovą pasiekė Pucką (Lenkija). Čia slaugė ligonius, pagelbėjo mirštantiems. Nusilpęs kunigas užsikrėtė dėmėtąja šiltine. 1945 m. kovo 28 d. kun. Alfonsas Lipniūnas užgeso Pucko ligoninėje ir buvo palaidotas šio miesto kapinėse. 1989 m. kunigo palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Panevėžio katedros šventoriuje.
2000 metų didžiojo Krikščionybės jubiliejaus proga popiežius Jonas Paulius II į kankinių sąrašą, Bažnyčios martirologą, įtraukė per 30 tūkstančių XX amžiaus kankinių. Tame sąraše įrašytas ir kun. Alfonsas Lipniūnas. 2006 m. Panevėžio vyskupijoje pradėta beatifikacijos byla.
Parengta pagal kun. Vitalijaus Kodžio straipsnį knygoje:
Alfonsas Lipniūnas, Lauko lelijos, Vilnius: Magnificat leidiniai, 2020
