01
05 /
2021
Ekonomika priima kiekvieną technologinę pažangą tikėdamasi pelno ir nekreipdama dėmesio į galimus neigiamus padarinius žmogui. Realią ekonomiką slopina finansai. Pasaulinės finansų krizės pamokos neišmoktos ir labai lėtai mokomasi žalos aplinkai pamokų. Kai kuriuose sluoksniuose laikomasi nuomonės, kad dabartinė ekonomika ir technologija išspręs visas aplinkos problemas, lygiai kaip ir neakademine kalba tvirtinama, kad bado ir skurdo problemos pasaulyje išsispręs tiesiog augant rinkai. Tai daugiau ne ekonomikos teorijų, kurių šiandien galbūt niekas nebedrįsta ginti, bet jų diegimo į faktinę ekonomikos plėtrą klausimas. Tie, kurie žodžiais jų neskelbia, palaiko jas savo darbais vaizduodami, kad rūpinasi teisingu gamybos lygiu, geresniu turto paskirstymu, atsakingu elgesiu aplinkos ar ateities kartų teisių atžvilgiu. Bet savo elgesiu parodo, kad apsiriboja pelno maksimizavimu. Vien rinka negarantuoja žmogaus visapusiško vystymosi ir įtraukimo į visuomenę. Iš tikrųjų „švaistūniškai ir vartotojiškai“ mėgaujamasi „perteklinio vystymosi padėtimi, nepriimtinai kontrastuojančia su nesibaigiančiomis nužmoginančio vargo situacijomis“, o ekonominės institucijos bei socialinės programos, galinčios atverti vargšams prieigą prie bazinių išteklių, įgyvendinamos nepakankamai sparčiai. Reikiamai neatsižvelgiama į giliausias dabartinių disbalansų šaknis, susijusias su technologinio ir ekonominio augimo kryptimi, tikslais, prasme ir socialiniu kontekstu.
Politika neturi būti pavaldi ekonomikai, o ši – technokratijos diktatui ir į našumą orientuotai paradigmai. Šiandien, turint priešais akis bendrąjį gėrį, politikai ir ekonomikai plėtojant dialogą, būtina apsispręsti ryžtingai stoti tarnauti gyvybei, konkrečiai žmogaus gyvybei. Bankų gelbėjimas bet kuria kaina, to kaštus užkraunant gyventojams ir tvirtai neapsisprendus peržiūrėti ar reformuoti visos sistemos, dar kartą parodo absoliučią finansų viršenybę, neturinčią ateities ir galinčią po ilgo, brangaus ir tariamo atsigavimo sukelti naujų krizių. 2007–2008 m. finansinės krizės suteikė progą išplėtoti naują, etinių principų labiau paisančią ekonomiką ir naujaip reglamentuoti spekuliacinę finansinę veiklą bei virtualius turtus. Tačiau tai neprivertė pergalvoti atgyvenusių kriterijų, kurie ir toliau valdo pasaulį. Gamyba yra ne visada racionali ir dažnai susijusi su ekonominiais kintamaisiais, suteikiančiais gaminiams vertę, neatitinkančią jų realios vertės. Tai dažnai lemia kai kurių prekių perprodukciją, be reikalo apkraunančią aplinką ir sykiu padarančią žalos daugeliui regioninių ekonomikų. Finansinis burbulas paprastai yra ir gamybinis burbulas. Galiausiai tai, prieš ką nesiimama ryžtingų priemonių, virsta problema realiosios ekonomikos, įgalinančios diversifikuoti ir pagerinti gamybą, tinkamesnį įmonių funkcionavimą, mažų bei vidutinių įmonių plėtrą ir kurti darbo vietas.
Šventasis Tėvas Pranciškus, Enciklika LAUDATO SI’
apie rūpinimąsi bendraisiais namais, 109. 189, Vilnius-Kaunas:
Lietuvos Vyskupų Konferencija / Katalikų interneto tarnyba,
2015, p. 71–72. 118–119.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje – žinau, kad tu visuomet su manimi. Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje. Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu, jo misijos bendradarbiu. Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus, visa, kas esu ir ką turiu. Drauge su Marija, Bažnyčios Motina, ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija gegužės mėnesį:
Melskimės, kad už finansus atsakingi asmenys bendradarbiautų su vyriausybėmis, reguliuotų finansų sferą ir apsaugotų piliečius nuo jos keliamų pavojų.
