01
01 /
2022
Kaip simboliška, kad Naujuosius metus pradedame melsdami pasauliui taikos. Neturėdami iliuzijų, kad staiga iš visų žmonių ir valstybių vadovų širdžių išnyks priešiškumo, godumo, visagalybės sėklos, bet nuolankiai pasitikėdami Tuo, kuriam nėra negalimų dalykų. Ir patys mėgindami gyventi taip, kaip kviečia popiežius Pranciškus enciklikoje Fratelli tutti (30): „Šių dienų pasaulyje priklausymo vienai ir tai pačiai žmonijai jausmas silpnėja, o svajonė kartu siekti taikos ir teisingumo atrodo anų laikų utopija. Matome, kaip įsiviešpatauja šaltas, patogus ir globalus abejingumas, gimęs iš gilaus nusivylimo, slypinčio už masinančios iliuzijos – manyti, kad esame visagaliai, užmirštant, kad visi esame toje pačioje valtyje. Šis nusivylimas verčia atsukti nugarą didžiosioms broliškumo vertybėms ir veda „prie tam tikro cinizmo. […] Atsiskyrimas, susitelkimas į save ir savo interesus nėra kelias, kuris padėtų susigrąžinti viltį ar paskatintų atsinaujinimą, tam padeda artimumas, susitikimo kultūra. Ne – atsiskyrimui, taip – artimumui. Ne – susipriešinimo, taip – susitikimo kultūrai.“
Taikos Karaliene, melski ir lydėki mus per šiuos susitikimų metus!
Ilona Valujevičienė
P. S. Nuo šio sausio Rytmetinės ir Vakarinės maldos Maldavimuose nebebus raidelės P., nes tokia santrumpa, kuri ankstesniame brevijoriuje reiškė priegiesmį, „Valandų liturgijoje“ nebevartojama. Meldžiantis tiek privačiai, tiek su bendruomene, atsakas po kiekvienos intencijos gali būti kartojamas arba pakeičiamas tylos pauze (žr. Valandų liturgijos bendrieji nuostatai, 193).
