10
05 /
2022
„Krizė yra šeimyninio gyvenimo norma, – įsitikinusi Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė. – Nuo jos nepabėgsi. Jos neišvengsi. Tai normalus žmogaus augimo etapas. Tik tuomet būtinai reikia ieškoti pagalbos, kuri tikrai yra.“ Taip viltingai ji kalba keliaujantiems drauge gyvenimo kelionėje. O ši nėra lengva, todėl keliauti drauge Vijoleta neretai juokaudama keičia į keliauti kartu: „Juk tikrai nesaldu kartais būna. Deja, vis dar daugelis Lietuvos šeimų linkusios slėpti savo negandas, nesutarimus, nes visuomenėje gajus stereotipas – jei šeimoje krizė, vadinasi, kažkas negerai su ta šeima. Ar tikrai? Juk net popiežius Pranciškus mus ragina nebijoti nusivilti savo sutuoktiniu. Ir suprasti, kad šeimoje mes mokomės mylėti, pažinti save ir kitą. O šis procesas be nusivylimų neįmanomas.“
Santykiai reikalauja pastangų
Pasak Vijoletos, dabartinis laikas įnešė daugiau nerimo į šeimų gyvenimą – aplinkui vyraujantis netikrumas, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai kelia didesnę įtampą nei įprastai. Matyt, neatsitiktinai ir Bažnyčia gręžiasi į šeimą – tiek Sinodo, tiek Šeimos metų dėmesys nukreiptas į tai, kad šeima neliktų viena užsidariusi savo skausme, kad ji neatsiskirtų nuo kitų ir nebūtų atskirta. Nes tik santykyje su kitu, su bendruomene aiškiau pasimato tiek esančios žaizdos, tiek ir kelias į gijimą. Nuostata, kad tikintys sutuoktiniai savaime gerai sutars, neteisinga. Tam reikia įdėti pastangų. Deja, tendencija tokia, kad poros dažniau neįveikia užklupusių sunkumų ir pasuka skirtingais keliais. Dėl žmogiško silpnumo mes linkę ginti savo poziciją ir nematyti kito. Tačiau, Vijoleta įsitikinusi, tereikėtų stengtis keisti save, o ne kitą, ir tuomet daug kas pagerėtų. „Be galo smagu, kad yra ir tokių šeimų, kurios įveikia visas negandas ir dalijasi su kitais nuostabia buvimo drauge istorija. Jų kelias išties įkvepiantis. Pamenu, viena šeima, patirianti sunkumų, kartą pripažino: „Jei velnias taip puola mūsų šeimą, matyt, ji labai svarbi.“
Bažnyčios siūloma pagalba
Vijoleta ragina nepamiršti to, ką mums teikia Bažnyčia, ir ten ieškoti stiprybės ir atgaivos: „Tik pagalvokit, koks lobynas yra popiežiaus Pranciškaus „Amoris Laetitia“ (Meilės džiaugsmas). Tai nuostabus padrąsinimas auginti meilę šeimoje nepaisant jokių savo ar kito asmens netobulumų, patiriant krizę šeimoje, abejojant, ieškant geriausio kelio į darnius šeimos santykius ar tiesiog besidžiaugiant gerais santykiais ir siekiant augimo. „Amoris Laetitia“ parodo prasmę.“ Ji pataria šį popiežiaus paraginimą skaityti neskubant – galima kasdien pasirinkti po vieną pastraipą ir taip per metus perskaityti visus 325 skirsnius. „Nešiokitės širdyje perskaitytus žodžius, apmąstykite juos, išgirskite, kiek daug juose yra įkvėpimo. Popiežius labai aiškiai mums sako, kad Dievas gyvena šeimoje. Mes esame ir Dievo Motinos širdyje, tik įsiklausykite: Marijos širdies lobyne yra ir visi kiekvieno iš mūsų šeimos įvykiai, kuriuos ji rūpestingai saugo. Todėl ji mums gali padėti savo šeimos istorijoje atpažinti Dievo žinią. (AL, 30)“
Keliauti drauge
Vienas iš pagalbos būdų šeimai sustiprėti gali būti puiki popiežiaus Pranciškaus programa „Keliauti drauge“, kviečianti šeimas į bendrą kelionę. O bekeliaujant galima naujai pamatyti šalia esantį žmogų, kitaip pažvelgti į vaikus, sužinoti tai, kas pasislepia kasdienybės rutinoje. 10 vaizdo įrašų, kuriuose kalba popiežius ir konkrečios šeimos iš įvairiausių pasaulio šalių, įkvepia daugelį, nes labai aiškiai parodo, kad šeimoje visi esame sujungti tų pačių džiaugsmų ir bėdų. O paprasti klausimai šeimai (ar bendruomenei), lydintys kiekvieną vaizdo įrašą, sudėti į vadovą (gidą), verčia susimąstyti ir pasikalbėti iš esmės. „Tik įsivaizduokite, kaip paprasta užduoti tokius klausimus šeimos nariams: kas tau yra meilė šeimoje? kas padeda atleisti? kaip man pasikeisti, kad jums būtų lengviau mane mylėti? Atsakymai neretai nustebina. Esu tikra, jei šeima įvykdys šią programą pagal taisykles per metus laiko, ji tikrai neišsiskirs. Svarbu nepamesti esminių taisyklių – nepertraukti kito, duoti pakankamai laiko atsakymui, nekritikuoti, suteikti laisvę atsakyti savitu būdu – žodžiu, raštu arba gestu“, – pasakoja Vijoleta.
Popiežius Pranciškus taip pat akcentuoja išsikalbėjimo svarbą, jis pabrėžia, kaip „būtina skirti laiko, kokybiško laiko, kurio esmė yra kantriai ir dėmesingai išklausyti, kol kitas išsakys viską, kas jam rūpi. Tam reikia mokėti neprabilti pirma tinkamos akimirkos. Užuot pradėjus reikšti nuomonę ar patarimus, privalu įsitikinti, ar išgirdote visa, ką kitas jautė poreikį išsakyti. Tam būtina vidinė tyla, įgalinanti klausytis be širdies ir proto trikdžių – neskubėti, atidėti į šalį savo poreikius ir rūpesčius, suteikti erdvės. Dažnai vienam iš sutuoktinių reikia ne jo problemų sprendimo, bet būti išklausytam. Jis turi pajusti, kad jo skausmas, baimė, pyktis, viltis, svajonės išgirsti“ (AL, 137).
Kiekvieną įrašą lydi nuostabios maldos, kurios gali tapti visos šeimos maldomis. „Tik įsiklausykite į maldos žodžius: „Aš tikiu šeima, o Viešpatie: ta, kuri radosi iš tavo kūrybinio užmojo, įkurta ant amžinos ir vaisingos meilės uolos…“ Šie žodžiai nepalieka nė vieno abejingo“, – įkvėpimu dalijasi moteris.
Pagalba bendruomenėje
Labai svarbu, pasak Vijoletos, kad kiekvienoje parapijoje šeimai būtų galimybė išsikalbėti, gauti pagalbą, jei to nėra – kad bent būtų suteikta informacija, kur galima kreiptis pagalbos. Kartais vienas klausimas – o kaip jūs gyvenate? – gali atverti duris ir parodyti kelią į problemos sprendimą. „Juk neretai taip atsitinka, kad šeima užsisklendžia savyje, galvodama, jog aplink tik „gražios“ šeimos, o štai mes ne tokie gražūs, ne tokie tobuli. Ir tik susitikę su kitomis šeimomis bendruomenėje, išsikalbėję apie labai konkrečius dalykus, pamato, kad ir kiti tokiais pačiais rūpesčiais gyvena. Tada pamažu atsiveria, o problemos nebeatrodo tokios bauginančios. Svarbu nebijoti pripažinti savo sunkumų ir apie tai kalbėtis.“
Meilė greta netobulumo
„Meilė gyvuoja greta su netobulumu“ (AL, 113), – taip kalba popiežius Pranciškus posinodiniame apaštališkajame paraginime „Amoris Laetitia“. Iš to gimė ir labai praktiška programa „Meilė greta netobulumo“. „Tai 10-ties seminarų ciklas tiems, kurie nori geriau sutarti, pastebi, kad neišeina atleisti, o aplinkui kaupiasi vis daugiau dalykų, kurie išmuša iš pusiausvyros ar sukelia nepasitenkinimą antra puse. Praktinės užduotys padeda dirbti su savimi, savo požiūriu ir nuostatomis“, – pasakoja Vijoleta. Temos išties viliojančios: Kaip išspręsti „negaliu pakęsti, kai jis (ji)…!“; Klijai santykiams; Kaip nustoti kaltinti?, ir daugelis kitų. Seminarų metu ima ir ateina netikėta įžvalga – nei aš blogas (-a), nei mano antroji pusė, tiesiog reikia ieškoti būdų išspręsti problemą.
Keliauti per dykumą tenka kiekvienai šeimai. Tačiau svarbu nepamesti esminės minties – Dievas visada yra arti, net dykumoje.
„Santuoka yra brangus ženklas, nes „kai vyras ir moteris švenčia Santuokos sakramentą, Dievas tarsi „atsispindi“ juose; jis įspaudžia juose savo bruožus ir neišdildomos savo meilės žymę. Santuoka yra Dievo meilės mums ikona“ (AL, 121).
Kalbino Inga Čiuberkytė
