Už sinodinį Bažnyčios gyvenimo ir misijos atnaujinimą
„Kiekvieno Bažnyčios atsinaujinimo esmę sudaro išaugusi ištikimybė jos pašaukimui.“ Todėl vykdydama savo misiją Bažnyčia yra pašaukta nuolatiniam atsivertimui, kuris taip pat yra „pastoracinis ir misionierinis atsivertimas“ ir kurį sudaro mąstysenos, požiūrių, praktikos ir struktūrų atnaujinimas, kad būtų vis ištikimesnė savo pašaukimui. Sinodinės sąmonės suformuotas bažnytinis mentalitetas džiaugsmingai priima ir skatina malonę, kuria visi pakrikštytieji yra įgalinti ir pašaukti būti mokiniais misionieriais. Iš to kyla didžiulis pastoracinio atsivertimo iššūkis šiandienės Bažnyčios gyvenime – sustiprinti visų tarpusavio bendradarbiavimą liudijant Evangelijos žinią, grindžiant jį kiekvieno dovanomis ir vaidmenimis, neklerikalizuojant pasauliečių ir nesekuliarizuojant dvasininkų ir bet kokiu atveju vengiant „perdėto klerikalizmo, laikančio pasauliečius atokiai nuo sprendimų priėmimo, pagundos“.
Pastoracinis atsivertimas siekiant įgyvendinti sinodalumą reikalauja įveikti tam tikras bažnytinėje kultūroje vis dar dažnai pasitaikančias paradigmas, nes jos išreiškia Bažnyčios viziją, kuri dar nėra atnaujinta bendrystės ekleziologijos. Dalis jų: atsakomybės už misiją sutelkimas klebonų tarnystėje; nepakankamas pašvęstojo gyvenimo ir charizminių dovanų įvertinimas; menkas tikinčiųjų pasauliečių, įskaitant moteris, ypatingo ir kvalifikuoto indėlio jų kompetencijos srityse įvertinimas.
Atsižvelgiant į bendrystės ir sinodalumo įgyvendinimo perspektyvą, galima nurodyti keletą pagrindinių pastoracinės veiklos gairių:
a) vietinėje Bažnyčioje ir visais lygmenimis įgyvendinti žiedinį ryšį tarp ganytojų tarnystės, pasauliečių dalyvavimo ir bendros atsakomybės, charizminių dovanų teikiamos paskatos pagal dinamišką žiedinį ryšį tarp „vieno“, „kai kurių“ ir „visų“;
b) ganytojų kolegialumo ir sinodalumo, kuriuo gyvena visa Dievo tauta, integracija kaip vietinių Bažnyčių ir visuotinės Bažnyčios bendrystės išraiška;
c) Petro visuotinės Bažnyčios vienijimo ir valdymo tarnystę vykdo Romos vyskupas bendrystėje su visomis dalinėmis Bažnyčiomis, sąveikaudamas su vyskupų kolegialia tarnyste ir Dievo tautos sinodine kelione;
d) Katalikų Bažnyčios atvirumas kitoms Bažnyčioms ir bažnytinėms bendruomenėms, neatšaukiamai įsipareigojant kartu siekti visiškos vienybės siekiant darnos išlaikant tradicijų įvairovę;
e) Socialinė diakonija ir konstruktyvus dialogas su skirtingų religinių konfesijų ir įsitikinimų vyrais ir moterimis, siekiant kartu kurti susitikimo kultūrą.
Tarptautinė teologijos komisija,
Sinodalumas Bažnyčios gyvenime ir misijoje,
104–106, 2019 m. birželio 9 d. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija spalio mėnesį:
Melskimės, kad Evangelijai ištikima ir drąsiai ją skelbianti Bažnyčia, įgyvendindama sinodališkumą, būtų solidarumo, brolystės ir atvirumo bendruomenė.