01
11 /
2022
Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo akimirkų daug vaikų yra atstumiami, apleidžiami, iš jų atimama vaikystė ir ateitis. Yra žmonių, kurie, tarsi norėdami pasiteisinti, drįsta sakyti, jog duoti jiems gyvybę buvo klaida. Tai gėdinga! Prašau, neužkraukime savo kaltės vaikams! Vaikai niekada nėra „klaida“. Jų badas nėra klaida, kaip ir jų skurdas, pažeidžiamumas, apleistumas (tiek daug vaikų palikta gatvėse), kaip ir jų neišmanymas ar bejėgiškumas… Tiek daug vaikų net nežino, kas yra mokykla. Tai kaip tik turėtų būti priežastis juos dar labiau ir dar dosniau mylėti. Kaip galime taip iškilmingai deklaruoti žmogaus ir vaikų teises, jei paskui baudžiame vaikus už suaugusiųjų klaidas?
Tie, kuriems tenka užduotis vadovauti, auklėti, ir, netgi sakyčiau, visi suaugusieji, esame atsakingi už vaikus, ir kiekvienas turi daryti, ką gali, kad pakeistų šią padėtį. Turiu omenyje vaikų kančią. Kiekvienas vaikas, kuris yra atstumtas, paliktas, gyvena gatvėje elgetaudamas ir imdamasis įvairiausių gudrybių, be mokyklos, be medicininės priežiūros, yra šauksmas, kylantis į Dievą ir smerkiantis sistemą, kurią suaugusieji sukūrėme. Deja, šie vaikai tampa nusikaltėlių, kurie juos išnaudoja prekybai žmonėmis, gėdingam verslui arba moko juos kariauti ir smurtauti, aukomis. Tačiau ir vadinamosiose turtingosiose šalyse daugybė vaikų gyvena dramatiškose situacijose, kurios jiems palieka gilius randus dėl krizių šeimoje, išsilavinimo spragų ir kartais nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Visais tokiais atvejais pažeidžiami jų vaikystės kūnas ir siela. Tačiau nė vieno iš šių vaikų nepamiršta Tėvas, kuris yra danguje! Nė viena jų ašara nėra prarasta! Neturėtume pamiršti ir savo, kiekvieno mūsų ir kiekvienos šalies, socialinės atsakomybės.
Kai kalbama apie vaikus, nesvarbu, kokiu klausimu, neturėtų būti tariamos tokios teisinės gynybos formulės: „Juk mes nesame labdaros organizacija“ arba „asmeniškai kiekvienas gali elgtis, kaip nori“, arba net „atsiprašome, bet nieko negalime padaryti.“ Šie žodžiai beprasmiai, kai kalbama apie vaikus.
Pernelyg dažnai pasekmes dėl nesaugaus ir prastai apmokamo darbo, nepakeliamų darbo valandų, neefektyvaus transporto patiria vaikai. Tačiau už nebrandžias sąjungas ir neatsakingas skyrybas moka taip pat vaikai: jie yra pirmosios aukos; jie patiria paaštrėjusios asmens teisių kultūros pasekmes, o vėliau patys tampa jos vaikais. Jie dažnai sugeria smurtą, kurio negali suvokti, ir suaugusiųjų akyse yra priversti priprasti prie pažeminimų.
Mūsų laikais, kaip ir praeityje, Bažnyčia savo motinystę skiria tarnauti vaikams ir jų šeimoms. Šio pasaulio tėvams ir vaikams ji neša Dievo palaiminimą, motinišką švelnumą, griežtą priekaištą ir ryžtingą pasmerkimą. Su vaikais nevalia juokauti!
Pagalvokite, kaip atrodytų visuomenė, jei kartą ir visiems laikams nuspręstų įtvirtinti šitokį principą: „Tiesa, kad nesame tobuli ir darome daug klaidų. Tačiau, kai kalbama apie į pasaulį ateinančius vaikus, jokia suaugusiųjų auka nėra per brangi ar per didelė, jei išgelbės vaiką nuo minties, kad jis ar ji yra klaida, kad jis ar ji yra bevertis ar bevertė ir kad jis ar ji bus paliktas ar palikta gyvenimo žaizdoms ir žmonių arogancijai.“ Kokia graži būtų tokia visuomenė! Sakau, kad tokiai visuomenei būtų galima atleisti daug ką, nesuskaičiuojamą daugybę klaidų. Tikrai labai daug.
Popiežius Pranciškus, Trečiadienio bendroji audiencija,
2015 m. balandžio 8 d. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija lapkričio mėnesį:
Melskimės už kenčiančius vaikus, ypač benamius, našlaičius ir nukentėjusius nuo karo; tegul jiems bus užtikrinama galimybė mokytis ir patirti šeimos meilę.
