Valandų liturgijos atlikimas

Nuoširdžiai viliuosi, kad Valandų liturgija taps neatskiriama krikščioniškosios maldos dalis ir Lietuvoje, kaip ji yra daugelyje kraštų. Niekada nepamirština, kad Valandų liturgija yra oficiali Bažnyčios malda, tikrų tikriausias liturginis aktas. Net kalbama savo „kambarėlio slaptoje“, kaip pasakytų Jėzus, ji visada padaro mus besimeldžiančius drauge su visa Bažnyčia. Mūsų kambarėlyje tada būna Bažnyčia. Net jei fiziškai esi vienas, dvasiškai – visa Bažnyčia yra drauge. Šios liturgijos tikslas – pašventinti visas dienos valandas. Tiek švenčiant bendrai, tiek kalbant pavieniui, esminė šios liturgijos struktūra išlieka tokia pat, nes ji yra Dievo ir žmogaus pokalbis. Valandų liturgija taip sutvarkyta, kad po himno visada atliekamos psalmės, po to skaitomas ilgesnysis ar trumpasis Šventojo Rašto skaitinys ir galop maldavimai.

Sudėtinės dalys ir struktūra

Valandų liturgija yra sudaryta iš įvairių tarnysčių (lot. officium). Konkreti tarnystė yra numatyta konkretaus laiko pašventinimui. Konkrečią liturginę valandą būtina stengtis atlikti tinkamu metu.
Štai kaip dienos bėgyje atrodo Valandų liturgija:
– Įžanga;
– Aušrinė (Skaitinių valanda);
– Rytmetinė;
– Dieninė (Priešpiečio (Trečioji), Vidudienio (Šeštoji) ir Pavakario (Devintoji);
– Vakarinė;
– Naktinė.

Įžanga

Visos dienos maldų ciklas prasideda Įžanga. Pradžioje dešinės rankos nykščiu lūpos yra paženklinamos kryželiu sakant: „Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu.“ Visus metus yra vienodas pasiūlymas Įžangai pasirinkti vieną iš keturių psalmių su liturginiam laikotarpiui savu priegiesmiu. Atliekama vos atsikėlus, dažniausiai prieš Aušrinę ar Rytmetinę (jei pirmoji dienos malda būna Rytmetinė, Įžangos psalmė galėtų būti ir neatliekama). Jei Rytmetinė psalmė jau buvo atlikta Įžangoje, ji pakeičiama kita Įžangai numatytąja. Psalmės toje pačioje maldoje nekartojamos.

Aušrinė (Skaitinių valanda)

Aušrinė turi padėti giliau apmąstyti skaitinius iš Šventojo Rašto ir iš dvasinių rašytojų veikalų. Nors Šventojo Rašto skaitinių per kasdienes Mišias skaitoma daugiau, Aušrinėje esantis Apreiškimo lobynas labai padeda dvasinei pažangai. Rytmetinė dažniausiai atliekama ryte po Įžanginės psalmės ir prieš Rytmetinę, tačiau gali būti atliekama bet kuriuo paros metu. Labiausiai tinka atlikti anksti ryte, beveik naktį. Po himno ir trijų psalmių skaitomi du ilgi skaitiniai. Pirmasis yra Šventojo Rašto tekstas, antrasis – Bažnyčios Tėvų, šventųjų raštijos ar Bažnyčios dokumentų ištrauka. Sekmadieniais ir iškilmių progomis Aušrinė baigiama himnu „Tave, Dieve, garbinam“. Ji pradedama žegnojantis sakant: „Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti“ bei „Garbė Dievui“ ir (ne gavėnios metu) „Aleliuja“; o užbaigiama žegnojantis sakant: „Garbinkime Viešpatį! Dėkojame Dievui.“

Rytmetinė

Rytmetinė, kaip ryto malda, (ir Vakarinė, kaip vakaro malda) yra suprantama kaip dienos maldos ašigalis, tad (su Vakarine) yra svarbiausia malda. Ji turi būti pirmoji dienos malda ir pirmasis dienos darbas. Po himno atliekama psalmė (kurios tematika – ryto malda, sveikinimas), Senojo Testamento giesmė bei šlovinimo psalmė. Skaitoma trumpa Šventojo Rašto ištrauka (įprastai iš Senojo Testamento), atliepas ir Zacharijo giesmė iš Naujojo Testamento (ją reikėtų suvokti kaip Evangeliją) su savu priegiesmiu; pirmuosius žodžius ištariant žegnojamasi; po to skaitomi maldavimai, baigiami Viešpaties malda „Tėve mūsų“. Rytmetinė pradedama žegnojantis sakant: „Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti“ bei „Garbė Dievui“ ir (ne gavėnios metu) „Aleliuja“. Tačiau jei Rytmetinė atliekama kaip pirmoji dienos valanda ir be Įžangos psalmės, tada dešinės rankos nykščiu lūpos yra paženklinamos kryželiu sakant: „Viešpatie, atverk mano lūpas ir aš Tave šlovinsiu.“ Rytmetinė užbaigiama žegnojantis sakant: „Viešpats mus tepalaimina, tesaugo nuo visokio blogio ir tenuveda į amžinąjį gyvenimą. Amen.“

Dieninė

Pagal seniausią tradiciją, sekdami apaštalų Bažnyčia, krikščionys buvo pratę privačiai melstis įvairiu dienos metu, net dirbant. Ilgainiui ši tradicija išaugo į įvairialypį liturginį šventimą. Dienos metui skirtos vadinamosios „mažosios“ valandos. Jos atliekamos pagal laiką: apie ryto devintą – Trečioji arba Priešpiečio, apie vidudienį – Šeštoji arba Vidudienio, apie penkioliktą – Devintoji arba Pavakario. Šiomis valandomis siekiama atminti Viešpaties kančios įvykius ir pirmąjį Evangelijos skelbimą. Evangelija pagal Joną ir Apaštalų darbų knyga pateikia mums šių valandų įvykius. Po himno atliekamos trys psalmės, skaitoma trumpa Šventojo Rašto ištrauka ir atliepas. Paprastai pasirinktinai atliekama viena iš trijų valandų, tačiau kas nori, gali atlikti visas tris, tam yra numatytas papildomas psalmių rinkinys. Pradedama žegnojantis sakant: „Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti“ bei „Garbė Dievui“ ir (ne gavėnios metu) „Aleliuja“, o užbaigiama žegnojantis sakant: „Garbinkime Viešpatį! Dėkojame Dievui.“

Vakarinė

Prisimintina, kad drauge su Rytmetine, Vakarinė pagal garbingą visuotinės Bažnyčios tradiciją laikomos kasdienių pamaldų ašigaliais, tad jos abi turi būti pagrindinės ir atitinkamai švenčiamos. Tinkamiausias laikas Vakarinei – besileidžiant saulei. Joje dėkojama už tai, ką per dieną gavome ir ką gero padarėme. Po himno atliekamos dvi vakaro psalmės (ar vienos ilgesnės psalmės dvi dalys), tada Naujojo Testamento giesmė iš Apaštalų laiškų ar Apreiškimo Jonui knygos. Skaitoma trumpa Šventojo Rašto ištrauka (iš Naujojo Testamento), atliepas ir Marijos giesmė (ją reikėtų suvokti kaip Evangeliją) su savu priegiesmiu; pirmuosius žodžius ištariant yra žegnojamasi; po to skaitomi maldavimai, baigiami Viešpaties malda „Tėve mūsų“. Vakarinė pradedama ir užbaigiama kaip Rytmetinė.

Pirmoji ir Antroji Vakarinės

Sekmadienis ir iškilmės pradedamos švęsti iš vakaro, todėl Pirmoji Vakarinė yra rytdienos šventės pradžia. Antroji Vakarinė atliekama sekmadienio ar iškilmės vakarą.

Naktinė (Dienos užbaigimo)

Tai – paskutinė dienos malda, atliekama einant ilsėtis, net po vidunakčio, jei taip pasitaikytų. Pradedama sąžinės patikrinimu, kai peržvelgiama diena nustatant patirtą Dievo veikimą bei mūsų nusigręžimus nuo Jo. Tada tyliai ar kuriuo nors liturginiu aktu (kaip Mišiose) atliekamas Gailesčio aktas. Himnas, psalmė (arba dvi trumpos), trumpa Šventojo Rašto ištrauka su atliepu, Simeono giesmė iš Naujojo Testamento su priegiesmiu „Gelbėk mus, Viešpatie, budinčius, sergėk miegančius, kad budėtume su Kristumi ir ramiai ilsėtumės“ bei sava pabaigos malda. Pradedama kaip Rytmetinė ar Vakarinė, o užbaigiama žegnojantis sakant: „Visagalis Viešpats tesuteikia mums ramią naktį ir šventą mirtį. Amen.“ Po to kalbama kokia nors malda į Dievo Motiną, pvz., „Sveika, Marija“. Velykų laiku visada „Dangaus Karaliene, džiūgauki“. Po šios maldos nesižegnojama.

Keturios savaitės

Liturginė savaitė prasideda šeštadienio vakarą. Taigi pradedama Pirmąja sekmadienio Vakarine ir baigiasi šeštadienio Dienine (taigi šeštadienio Vakarinės nebūna). Psalmodijos, tai yra kiekvienai kiekvienos dienos valandai skirti psalmių ir Šventojo Rašto giesmių rinkiniai, yra suskirstyti savaitėmis keturiais ciklais. Naują liturginį laiką pradėjus yra naudojama Pirmoji psalmodijos savaitė ir taip toliau. Užbaigus Ketvirtą, vėl imama Pirmoji.

Pabaigos malda

Čia reikia pastebėti, kad kiekviena valanda yra baigiama sava malda. Sekmadienių ir iškilmių maldos yra tos pačios, kurios naudojamos ir Mišių pradžios – collecta – Surinkimo metu. Ši malda turėtų būti atliekama ir kiekvieno katalikiško susirinkimo atidarymui, pvz. konferencijoje, posėdyje, paskaitoje.

Atlikimo būdai

Kai susidarius aplinkybėms Valandų liturgija atliekama asmeniškai, skaitoma viskas, kas nurodyta. Bendruomeniškai (ir dviese) atliekama dviem chorais (lot. grupėmis) pakaitomis tiek himnas, tiek psalmės, tiek giesmės. Psalmės ir Šventojo Rašto giesmės atliekamos arba pagal eilutes, arba pagal kelių eilučių posmus, kaip nurodyta knygose.

Ženklai tekstuose

Tekstai, ypač psalmės turi keletą tipografinių ženklų, kurie yra skirti bendruomeniniam Valandų liturgijos atlikimui ir yra naudojami visuotinai ir privalomai tiek kalbant, tiek giedant. Tad svarbu juos suprasti.

* (asteriskas (iš graikų k.), žvaigždutė) = ilga pauzė tiek giedant, tiek kalbant. Giedant ji reiškia ir pirmosios muzikinės frazės pabaigą. Ši pauzė turi suformuoti atlikimo ritmą, kvėpavimą, panašiai kaip kalbant Mergelės Marijos rožinį viena (iš dviejų) „Sveika, Marija“ dalis turi būti sukalbama be atsikvėpimo, tada pauzė ir antroji dalis.

† (kryželis) = trumpa pauzė, kai psalmės eilutės tekstas ilgas. Giedant taip nurodomas ir balso nuleidimas. Kai kryželis būna priegiesmio pabaigoje, psalmė bus atliekama nuo kito kryželio, esančio psalmės tekste. Tai galioja ir psalmės pabaigai. Kai priegiesmis būna paimtas iš psalmės pradžios ar pabaigos, tie patys žodžiai du kartus nekartojami.

– (brūkšnelis) = nurodo, kad kitame puslapyje yra to paties teksto tęsinys. Ši pastaba svarbi tekstą atliekant chorais.
Vienuoliai ir kai kurie Dievui pašvęstieji nuolat atlikinėja Valandų liturgiją. Kunigai ją atlieka ir savo globai pavestų tikinčiųjų vardu. Tačiau Bažnyčia šiai maldai kviečia visus. Ypač didžiosioms   valandoms – Rytmetinei ir Vakarinei. Geriausia jas atlikti visiems kartu, ypač bažnyčioje giedant, bet labai naudinga ir šeimoje, maldos grupėje ar pavieniui. Kadaise, kai kiti giedodavo, nemokantys skaityti vienuoliai vietoj psalmių turėdavo sukalbėti 150 (tiek yra psalmių) „Tėve mūsų“, vėliau panašiai paplito rožinis (su 150 „Sveika, Marija“). O šiandien beveik visi moka skaityti!

Kun. Artūras Kazlauskas

• «