15
05 /
2016
Gegužės mėnesio skyrimas Dievo Motinai – viena brangiausių katalikiškų tradicijų. Tegul maldos vieta įprasmina šį laikotarpį. Pastatykime čia Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Papuoškime jį gražiais pavasariniais žiedais. Pasiruoškime giesmių, skirtų Jėzaus ir mūsų visų dangiškajai Motinai. Įtraukime į savo bendrą maldą Marijos litaniją ar drauge kurkime naujus kreipinius. Melskimės ir už savo mamas, močiutes… Jų meilė lydi mus kasdienybėje. Galima surašyti jų vardus ant simbolinio gėlės žiedo, kad visą mėnesį primintų, už ką meldžiamės. Net nevartojant žodžių, simboliai mums kalbės…
Šeimai susirinkus, maldos kampe uždegamos dvi žvakės, ten stovi dvi ikonos, kryžius, per Žolines palaiminta puokštė. Vaikai anksčiau paeiliui kas vakarą skaitydavo maldą, užsikabindavo ant kaklo kryžiuką, kurį parvežiau iš Tiberiados brolių, gyvenančių Baltriškių kaime. Vėliau pamatėme, kad vaikai nebenori vadovauti maldai, tad šią pareigą perėmėm mudu su žmona. Dabar vaikai tik kartais skaito maldas. Atžalos labai laukia naktinės maldos. Būna vakarų, kai kuris nors iš šeimos narių meldžiasi tyliai, kartais sunku susikaupti, ypatingai man, tėčiui, nes nelengva prisiminti Dievo žodį ir vaikai būna nepatenkinti, jeigu reikia skaityti iš naujo.
Ryte su „Magnificat“ maldynėliu meldžiuosi tik aš, tėvelis, o vaikai trumpai pasimeldžia savais žodžiais.
Maldą pradedame kryžiaus ženklu (pirštus suvilgę šventintame vandenyje).
Psalmė. Skaitome psalmę (su reikiamomis pauzėmis: kur žvaigždutė – tris sekundes, kur kryželis – viena sekundė).
Dievo žodis. Skaitome Dievo žodį vieną arba du kartus, keletą minučių apmąstome, kartais pasidalijame, kaip supratome Dievo žodį.
Švč. M. Marijos giesmė. Skaitydami pirmus žodžius persižegnojame. Kiekvienas šeimos narys perskaito po vieną šios giesmės eilutę. Po kryžiaus ženklo ir pabaigoje visi kartu perskaitome P raide pažymėtą sakinį. Šią giesmę jau mokame atmintinai.
Dėkojimas ir maldavimai. Išsakome viską, kuo gyvenome per dieną, ir už visa tai dėkojame Viešpačiui. Prašome pagalbos artimiesiems ar pakliuvusiems į išbandymus. Atiduodame rūpestingajam Tėvui mus slegiančias naštas.
Poteriai.Su pasitikėjimu tariame Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui –Tėvui…
Palaiminimas.Šeimos nariai laimina vieni kitus, ženklindami kaktas kryžiaus ženklu ir tardami: Tepalaimina tave Viešpats.
Maldą užbaigiame kryžiaus ženklu, suvilgę pirštus šventintame vandenyje.
Gavėnų šeima iš Vilniaus arkikatedros bendruomenės:
tėtis Žydrūnas, mama Ledina, 10 m. Kipras ir 12 m. Nojus
Šiuo tekstu rubrika „Vakaro malda šeimoje“ ir jos rengėjai atsisveikina su skaitytojais.
Rudenį laukite atnaujintos maldos rubrikos!
Jūs nė neįsivaizduojate, kokių nepaprastų dalykų atrasite gegužės–birželio „Magnificat vaikams“ numeryje.
Pirmiausia naujasis „Magnificat vaikams“ apkabina pačius nuostabiausius tėvelius ir mamytes ir linki, kad pirmieji gegužės ir birželio sekmadieniai šeimose išsprogtų jaukiomis šventėmis. Ir, žinoma, pasiūlo, kaip jas įdomiai atšvęsti.
Toliau žurnaliukas kviečia vaikus tęsti kelionę per Gailestingumo metus, praverti ypatingąsias Gailestingumo duris ir, nuščiuvus priešais Gailestingojo Jėzaus paveikslą, prisiminti neseniai išgyventą Pirmąją Komuniją.
Pirmoji Komunija – pagrindinė šio numerio tema. Kaip jautriai išgyvename pirmąjį intymų vaiko susitikimą su Dievu, kaip virpa vaiko širdelė tą gražią baltą dieną ir kokia tai šventė visai Bažnyčios bendruomenei?! O kad ši šventė nesibaigtų, pateikiame pasiūlymų, kaip vaikui gyventi toliau, kaip išlaikyti ir brandinti savo tikėjimą.
„Bažnyčios istorijos“ rubrika papasakos, kaip Pirmąją Komuniją priimdavo mūsų tremtinių vaikai Sibire, kaip iš marlės ar užuolaidų pasiūtais drabužėliais šią šventę švęsdavo naktį, paslapčia.
Nustebins ir mažai kam girdėtas pasakojimas apie pal. Imeldos Lambertini Pirmosios Komunijos priėmimą, pasibaigusį staigia vienuolikametės mergaitės džiaugsmo mirtimi.
Kviečiame švęsti.
Inesa Vaitkūnaitė,
„Magnificat vaikams“ redaktorė
