15
09 /
2016
Kirpti plaukus, daryti makiažą, kurti puokštes, prižiūrėti gyvūnus, vystyti smulkųjį verslą – šių ir kitų profesijų moko Kaune įsikūręs Karaliaus Mindaugo profesinio ugdymo centras. Jis išsiskiria iš kitų Lietuvos profesinių mokyklų savo katalikiška kryptimi. Čia maždaug 4 tūkst. narių bendruomenė kasdien gilina tikėjimą ir mokosi patarnauti pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumą.
Ugdymo centras mokytis priima moksleivius, baigusius dešimt ar dvylika klasių. Mokytis priimami ir suaugę žmonės. Dažnai ateina baigę universitetus ir norintys įgyti konkrečią specialybę. Jiems siūlomos keturios kryptys – grožio, sveikatos, socialinės gerovės ir verslo. Centras yra įkūręs grožio, pėdos priežiūros, floristikos studijas, Kaune veikia kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų mokymo centras „Modus“, skalbimo-valymo mokymo dirbtuvės, šunų kirpykla, Kauno rajone veikia žirgynas.
Įžengus į kabinetą, kuriame dirba šio centro metodinio darbo vadovė vertybiniam ugdymui Vilma Šliužaitė, į akis krito ant sienos kabantis didelis kryžius su Nukryžiuotuoju. V. Šliužaitė švytėjo. Nepriekaištingai atrodė plaukai ir veido oda, o akys spindėjo kažkokiu ramiu švelnumu.
„Smagu dirbti šioje mokykloje. Mokiniai dažnai turi atlikti praktikas, todėl mokytojus ir pašukuoja, ir padažo“, – vėliau pokalbyje paaiškino moteris. Mokyklos koridoriai ir Vilmos stalas buvo papuošti gėlėmis. Nenuostabu – mokymo centre yra ugdomi ir būsimi floristai. Nors mokymosi centre gausu išorinio grožio, dar didesnis jo turtas – vidinis, dvasinis gyvenimas.
Gyvena pagal Evangeliją
Mokykla yra katalikiška, jėzuitiška. V. Šliužaitė ir dar devyni žmonės rūpinasi mokinių ir dėstytojų vertybiniu ugdymu. Trijuose profesinio ugdymo centro pastatuose (du jų Kaune, vienas Palangoje) įrengta po puošnią koplyčią. Jose nuolat meldžiamasi.
Rekolekcijos, seminarai, ekskursijos, piligriminės kelionės, kassavaitinės mišios, kasdieniai Šventojo Rašto skaitinių apmąstymai – visa tai įaugę į centro bendruomenės gyvenimą. „Neseniai aštuoniese ėjome Šv. Ignaco Lojolos keliu. Labai daug džiaugsmo!“ – prisiminusi piligriminę kelionę šypsojosi vertybių ugdytoja. Kitas jos džiaugsmas – pirmą kartą šiemet surengtos ignaciškosios 14-os savaičių pratybos. Jose dalyvavo apie 20 mokytojų ir mokinių.
Mokyklos kapelionas yra jėzuitas tėvas Gintaras Vitkus. Jis palydi rekolekcijose, dvasinėse pratybose, pirmadieniais atvažiuoja į mokyklą, dalyvauja Šventojo Rašto apmąstymuose. Kiekvieną rytą bendruomenė pradeda apmąstydama dienos Šventojo Rašto skaitinius. Mąstymas trunka 30 minučių. Pabaigoje žodį taria ir ugdymo centro direktorė Laimutė Anužienė.
Dalyvauti mąstyme neprivaloma. Jėzuitiškas dvasingumas moko laisvės – žmonės prisijungs tada, kai bus tam pasiruošę. Ateina daug mokytojų ir personalo darbuotojų, prisijungia ir keli mokiniai. Apmąstymas vyksta jau prasidėjus pamokoms. Galbūt dėl to dalis jaunuolių negali ateiti. Gelbsti koridoriuose esančios kolonėlės. Per jas transliuojamas koplyčioje vykstantis apmąstymas, gerai įsiklausius, jis girdisi ir auditorijose.
Ketvirtadieniais pagrindiniame mokyklos pastate aukojamos šv. Mišios. Kitose dviejose koplyčiose Mišios aukojamos kartą per mėnesį. Be šv. Mišių neapsieina ir visos didesnės mokyklos šventės. Ne išimtis ir mokslo metų baigimo iškilmės. Pastaruoju metu mokinių tiek daug, kad baigiant metus jie nebetelpa į Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčią. Tenka šv. Mišias švęsti Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje.
Skiria laiko vertybėms
Ne tik sakramentai ir malda, bet ir pati ugdymo sistema byloja apie Dievo Karalystę ugdymo centre. Mokymosi sistema sukurta pagal šv. Ignaco Lojolos pedagoginę paradigmą. Metodo esmė – mokytis iš savo patirties ir jos apmąstymo. „Ne dėl to įgyju žinių ir įgūdžių, kad mokytojas pasakė, bet dėl to, kad pats patyriau ir suvokiu, dėl ko man tai reikalinga“, – sakė V. Šliužaitė.
Pagal šv. Ignacą Lojolą, tikras mokymasis vyksta ciklu: patiriu – apmąstau – darau naujai. Šis apmąstymas padeda suvokti, kas mane veda į laimę ir ką turiu daryti, kad to pasiekčiau. Tuo tarpu tradicinis mokymasis nesuteikia erdvės mąstyti, kaip įgytos žinios ar patirtys gali padaryti mokinius laimingesnius, labiau išsipildyti kaip Dievo kūriniams. Jei žmogus neatranda prasmė – dėl ko daro tai, ką daro, – lieka nelaimingas.
Ugdymo centras unikalus ir tuo, kad moksleiviai įgyja ne tik žinių ir įgūdžių darbui atlikti, bet ir turi daug laiko diegti vertybes savo darbe ir gyvenime. Kiekvienas mokslo mėnuo skirtas vis kitai vertybei: bendruomeniškumui, darbštumui, tarnystei, teisingumui, ištikimybei, dėkingumui. Mokiniai svarsto, kuo gali būti naudingi kitiems, kaip dovanodami gali turtėti, kaip siekti teisingumo, kaip pasitikėti ir už viską dėkoti.
Apmąsto, ką išmoko
Apmąstyti patirtį ir vertybinį augimą mokiniai gali nuolat. Mažesnė stotelė šiam darbui yra kiekvieno mėnesio paskutinė mokslo savaitė, vadinamieji mažieji projektai. Didesni stabtelėjimai rengiami tris kartus per metus – rugsėjį, sausį ir gegužę.
Atėjus į ugdymo centrą rugsėjį nėra tradicinių pamokų. Per užsiėmimus mokytojai stengiasi pažinti mokinius ir suteikti jiems galimybę pažinti centro aplinką. Pristatomi ugdymo principai, vertybės, reikalavimai, priemonės. Mokytojai patarnauja mokiniams, kad šiems būtų kuo lengviau siekti žinių ir savęs pažinimo.
Mokiniai taip pat diskutuoja apie tai, kas yra vertybė. „Vieni pirmą kartą išgirsta apie dvasines vertybes, kiti pirmą kartą išgirsta, kad pinigai irgi yra vertybė. Labai daug kalbamės apie savo vertybes. Tai, kas man vertybė, nebūtinai vertybė kitam. Pažįstame vienas kitą“, – pasakojo vertybių ugdytoja. Rugsėjį bendruomenė taip pat eina piligriminį žygį į Šiluvą. Pernai jame dalyvavo 600 žmonių.
Pirmąjį mėnesį mokiniai taip pat susipažįsta ir su kitų profesijų užsiėmimais, tarkime, kosmetologės pabando, ką reiškia kirpėjų darbas. Jei mokinys pajunta, kad yra ne savo rogėse, dar gali pakeisti studijų programą. Tik rugsėjo pabaigoje kimbama į mokslus.
Spalį mokiniai pradeda mokytis pasirinktų dalykų. Tris savaites intensyviai dirba. Tada vieną savaitę jie turi mažąjį projektą, kuriame apjungia įgytas žinias ir tos savaitės vertybę. Spalį tai – bendruomeniškumas.
„Šitą savaitę prie profesijos mokytojų prisijungia ir vertybių ugdytojas. Pirmą dieną jie klausia mokinių, ko šie išmoko per tris savaites. Taip pat ugdytojas klausia, kas būtų geriau, jei jie išmoktus darbus atliktų bendruomeniškai. Mokiniai diskutuoja, apsibrėžia principus, ką reiškia būti bendruomeniškam. Antrą dieną jie organizuoja akciją-mini projektą. Jei išmoko trinkti galvą, tai išsiunčia skelbimus mokytojams, kad ateinančiomis dienomis jiems trinks galvą ir džiovins plaukus. Mokiniai paslaugą teikia komandomis. Kiti fotografuoja ar filmuoja. Po akcijos mokiniai peržiūri filmuotą medžiagą, diskutuoja, kas pasisekė ar nepasisekė. „Nenustebau, kad man nepasisekė, nes nedalyvavau daugelyje paskaitų“, – gali atpažinti mokiniai. Pats mokinys padaro išvadą, kodėl jam nepasisekė, pats įsivertina. Jie taip pat svarsto, ar atrado save kaip bendruomenišką, kur dar reikėtų save ugdyti“, – pasakojo V. Šliužaitė.
Sausį ir gegužę mokiniai įvertina visą savo semestrą – kaip jiems sekėsi mokytis ir ugdyti vertybes. Ugdytojai, sekdami Šv. Ignaco Lojolos mokymu, ragina mokinius rašyti reflektyvius dienoraščius, kurie vėliau padėtų prisiminti, kas įvyko ir kas padėjo tobulėti.
Augimą matuoja savanoryste
Pamatuoti vertybinį augimą padeda savanorystė. „Kuo žmogus daugiau atsigręžia į vertybes, kylančias iš prigimties, tuo labiau jis atsiveria norui ir gebėjimui tarnauti kitiems. Mes tai matuojame per savanorystės valandas. Raginame ir patys dalyvaujame savanorystės akcijose. Vieną dieną per įvadą kalbame vien apie savanorystės svarbą, klausome savanorių liudijimų“, – pasakojo V. Šliužaitė.
Į smulkiojo verslo skyrių ateina verslininkai. Jiems būna keista klabėti apie vertybes, jie neretai mano, kad verslininko užduotis – „daryti“ pinigus. „Kai pasakai, kad savanorystė – tai neatlygintina veikla, jiems kyla klausimas, kodėl turi tai daryti? Tada kalbamės apie kitokią – ne finansinę, bet dvasinę savanorystės naudą ar iš to kylančias draugystes“, – pasakojo vertybių ugdytoja.
Ugdymo centro mokytojai nekelia tikslo į doros kelią „atversti“ visų savo mokinių. „Jėzus Kristus visų neatvertė! Kai kurie mokiniai išeina viskam prieštaraudami, bet po dešimt metų ateina ir dėkoja būtent už vertybinį ugdymą. Svarbiausia, kad sėkla pasėta“, – aiškino teologė.
Ugdo pasitikėjimą savimi
Trejus metus ugdymo centre dirbanti V. Šliužaitė pastebėjo, kad mokiniai iš vidurinių mokyklų ateina nepasitikintys savimi. „Turime problemų su vidurinės mokyklos sistema. Nemažas procentas mokinių ateina „aplaužytais sparnais“. Tiek čia, tiek į aukštąsias mokyklas. Jie susigūžę. Pirmas dalykas, ką kalbu mokiniams rugsėjį, kad mes norime, kad jie išsilaisvintų. Jėzuitiško švietimo principas – mokinys ateina ne vien žinių įgyti. Norime atstatyti jo savivertę, priminti, kad jis vertingas kūrinys – ir kaip žmogus, ir kaip asmenybė“, – pasakojo ugdytoja.
„Pradedu ne nuo tikėjimo į Dievą, bet nuo tikėjimo kitu , tikėjimo savimi, tada galima eiti į visus tris lygmenis. Ateina pas mus neatradę savęs, o paskui mokiniai atsiskleidžia. Kartais po semestro žmogus pakeičia mokymosi programą, pereina iš gyvūnų priežiūros programos į kirpėjus. Žmogus pradeda pažinti save. Nes jei žmogus ateina po 10 klasių, jį dažniausiai atveda tėvai. Mūsų mokykloje vaikas pradeda atrasti motyvaciją, patikėti savimi, kad jis gali kažką keisti savo gyvenime. Matau, kad žmogus stiprėja“, – pasakojo teologė.
Kasryt ugdymo centro bendruomenė prisimena, kad tikintis žmogus yra sutvertas didesniems darbams nei netikintis. „Be tikėjimo esame silpni. Stengiamės, kad mokinys atpažintų, kad tikėti yra naudinga“, – sakė V. Šliužaitė.
Naujokai žino, kur ateina
Kad Karaliaus Mindaugo profesinio ugdymo centras yra katalikiškas, žino vis daugiau stojančiųjų. „Priimame apie 2 tūkst. mokinių, bet su kiekvienu asmeniškai kalbamės. Prieš trejus metus nemažai mokinių nežinojo, kad ateina į katalikišką mokyklą, o pernai praktiškai tik kas dešimtas nežinojo mokyklos pakraipos. Tampame žinomi kaip katalikiška institucija“, – džiaugėsi V. Šliužaitė.
Į katalikišką ugdymo centrą ateina studijuoti ir kitų tikėjimų žmonių. Jie dažnai klausia, kiek laisvi bus praktikuoti savo tikėjimą. „Sutariame, kad mes gerbiame jų vertybes ir religiją, o jie gerbia mūsų. Yra bendri renginiai su Mišiomis. Jei visi eina į bažnyčią, negalime kitų mokinių palikti gatvėje. Prašome jų pagarbiai pasėdėti Mišiose, nebūtina pilnai dalyvauti“, – sako pašnekovė.
Ji kvietė daugiau informacijos apie Karaliaus Mindaugo profesinį ugdymo centrą ieškoti internetinėje svetainėje www.kaupa.lt, o norinčius stoti į centrą rašyti el. paštu rastine@kaupa.lt.
Sigita Laniauskaitė
