01
11 /
2011
Lapkričio mėnuo Bažnyčioje prasideda dviem svarbiais minėjimais: Visų Šventųjų ir mirusiųjų. Šeimos maldoje šį mėnesį taip pat prisimename savo mirusius draugus, giminaičius, mokytojus – ir ne tik per Vėlinių oktavą, bet beveik kasdien. Tai dažniausiai daro ne suaugusieji, o vaikai, kurie su ypatinga meile prisimena juos ant rankų nešiojusius senelius, dėdes ir tetas. Lapkričio pirmąją meldžiamės Visų Šventųjų litaniją, kurią skaito vienas iš vyresniųjų vaikų (paprastai renkamės trumpesnį litanijos variantą, skirtą Velyknakčiui, kur praleidžiami Krikšto ir šventimo apeigų maldavimai).
Mūsų šeimoje vyriausiam vaikui dvylika, o jauniausiam – dveji. Kadangi meldžiamės kartu, tenka derintis, ypač prie mažiausiųjų, kurie mėgsta pasikartojančius maldos elementus, mėgsta paprastą ir ne per ilgą maldą, ir kai jie gali dalyvauti maldoje savo būdu: kas jau skaito – skaityti Dievo žodį ar maldas, kas dar nekalba – padedant suaugusiems taisyklingai persižegnoti, palaikyti kokį nors simbolį – paveikslėlį, kryželį, verbą ar ką nors kitą. Mūsų šeima meldžiasi prie stalo, kurio centre dega žvakė. Kai pritrūksta savų žodžių, mėgstame naudoti kitų sukurtas maldas vaikams. Kadangi maldos „rėmai“ yra pastovūs, leidžiame ir vaikams pabūti „maldos vadovais“.
Giesmė. Ji mūsų šeimoje reiškia pasiruošimą maldai, „nurimimą“.
Pradžia. Maldą pradedame kryžiaus ženklu.
Dievo žodis. Pasirinktinai skaitome dienos Evangeliją arba ištrauką iš kitų Naujojo Testamento vietų ar psalmyno. Po skaitymo trumpam nutylame.
Dėkojimai, atsiprašymai ir maldavimai. Išsakome juos visi arba tik maldos vadovas.
Bendra malda: Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui…
Baigiamoji malda. Malda už mirusiuosius (Amžinąjį atilsį…) arba tai dienai pritaikyta vaikų malda.
Pabaiga. Visi persižegnoja. Kartais labai tinka palinkėti vieni kitiems ramybės.
Labai gerai, jei, vaikams jau gulint lovelėse, palaiminame juos individualiai, kai kurie iš vaikų turi savo „priešmiegines saugumo maldeles“, pvz., skirtas Angelui Sargui, jas sakome tyliai, prie kiekvieno vaiko atskirai.
Kristina ir Mykolas Pačkauskai ir penki jų vaikai,
Vilnius, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
