01
10 /
2016
Baigiantis Gailestingumo jubiliejui kalbėdami apie gailestingumo darbus raginame į juos pažvelgti ne tik kaip į šiais metais dėtą „pastangą“, bet kaip į krikščioniškojo tikėjimo išraišką veiksmais, apie kuriuos Gailestingumo metai iš naujo mums priminė.
Gailestingumo darbai kūnui
Gailestingumo darbai yra „veikli meilė, raginanti mus ateiti į pagalbą savo artimui jo kūno ir sielos varguose“, – skaitome Katalikų Bažnyčios Katekizme (nr. 2447). O Jėzus iš šių darbų padaro matą, pagal kurį įžengsime į Karalystę. Didis Paskutinio teismo paveikslas Mato evangelijoje (25, 31–46) atskleidžia pamatinę šių darbų vertę.
Pavalgydinti išalkusius, pagirdyti trokštančius, priglausti keleivius, aprengti nuogus, slaugyti ligonius, lankyti kalinius, palaidoti mirusius, – tai septyni gailestingumo darbai, konkrečiai liudijantys meilę vargšams. Šventoji Rožė Limietė yra pasakiusi: „Kai patarnaujame vargšams ir ligoniams, patarnaujame Jėzui“; šiuos žodžius papildo popiežius Pranciškus: „Vargšai užima ypatingą vietą Dievo širdyje, tokią ypatingą, kad Jis pats tapo vargšu […] Susitapatinęs su jais, moko mus, kad gailestingumas tokiems žmonėms yra dangaus raktas.“ (1)
Gailestingumo darbai sielai
Evangelijoje pagal Matą labai aiškiai įvardijami gailestingumo darbai kūnui, bet dėmesys kitiems veda prie septynių kitų gailestingumo darbų, kuriais padedame kenčiantiems žmonėms dvasiškai. Šie septyni darbai yra tarsi gyvenimo taisyklė tikintiesiems, gavusiems įsakymą budėti, melstis ir atleisti.
Šie darbai tokie: pamokyti nemokančius, abejojantiems patarti, sudrausti nusidėjėlius, paguosti nuliūdusius, atleisti mus įžeidusiems, kantriai pakęsti įkyruolius ir melstis už visus. Štai tokiais būdais galime padėti broliams.
Keturiolika gailestingumo darbų yra neatskiriami. Neįmanoma duoti vargšui drabužiorūbą kartu jo nepaguodžiant, priglausti keleivį ir kartu neišmokyti jo bent kelių žodžių mūsų kalba, o gal ir savo tikėjimo; aplankyti kalinį ir nežvelgti į jį kaip į brolį, kuriam atleidome, lankyti liginius ar palydėti ką nors į paskutinę kelionę kartu nepatikėjus jų Dievui maldoje.
Skirtingi gailestingumo darbai skatina vienas kitą ir žadina mūsų širdis, kad jos atpažintų įvairias mus supančio skurdo formas. Susidūrę su bedarbyste, tremtimi, marginalizacija, neraštingumu, kartu tampame ir atsakingi. „Jėzus šiuos gailestingumo darbus išvardija savo mokyme, kad galėtume pasitikrinti, ar gyvename kaip jo mokiniai, ar ne.“ (Misericordiae Vultus, 15). Nevenkime daryti gera, eikime sutikti kito žmogaus vargo.
Bernadeta Melua
Vertė Ieva Venskevičiūtė
1. Evangelijos džiaugsmas, nr. 197.
