04
07 /
2011
LIEPOS 4 D.
Italas Pjeras Džordžijas Frasatis buvo džiugus studentas, visada besišypsantis, mylintis Dievą ir savo brolius iki mirties. Jis parodė pavyzdį, kaip galima būti šventu kasdienybėje – rūpintis skurstančiais ir atstumtaisiais, jų veiduose regėti Jėzaus veidą ir liudyti Dievo meilę visiems žmonėms. Visą trumpą gyvenimą jis buvo vedlys, kvie¬tęs savo draugus sukonkretinti tikėjimą broliška meile. Tuo pačiu jis gyveno įprastą jauno studento gyvenimą – kopė į kalnus, sportavo, šėlo su draugais, vėlėsi į politiką. Lankydamas skurstančiuosius ir sergančiuosius užsikrėtė mirtina liga ir mirė sulaukęs vos 24 metų.
Pirmą kartą Pjero Džordžijo Frasačio relikvijos buvo atkastos 1981-aisiais ir pastebėta, kad palaikai nesuirę. 2008-ųjų liepą relikvijos iš Turino miesto atvežtos į Australiją, Sidnėjų, į Pasaulines jaunimo dienas. Ant relikvijų dėžutės buvo užrašyti žodžiai „Verso l’alto“ (it. aukštyn). Toks buvo jo šūkis. 1990 m. gegužės 20 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė Pjerą Džordžiją Frasatą palaimintuoju. Kanonizacijos bylą tęsiama.
2010 m. rudenį Pjero Džordžijo dukterėčia Wanda Gawronska, inicijavusi jo biografijos leidybą Lietuvoje, paragino surengti kūrybinių darbų apie šį jauną palaimintąjį konkursą.
