„Angelai garbina Švenčiausiąjį Sakramentą“

Šio mėnesio „Magnificat“ viršelį puošiantį paveikslą „Angelai garbina Švenčiausiąjį Sakramentą“ apie 1440 m. sukūrė nežinomas tapybos meistras Rotveilio šv. Kryžiaus katedrai Vokietijoje. Apie šį dailininką neturime žinių, išskyrus kelias nuorodas, pavyzdžiui, kad jis nutapė keturis paveikslus šios katedros didžiajam gotikiniam suveriamam altoriui. Meno istorijoje yra nemažai dailininkų, kurių tikrieji vardai likę užmarštyje, todėl meno tyrinėtojai ne vienam iš jų yra davę „tapybos meistro“ vardą, pridėdami miesto pavadinimą arba bažnyčios (altoriaus) titulus, kur šie dailininkai buvo sukūrę skulptūros ir tapybos kūrinių. Taigi šio paveikslo autorius vadinamas Rotveilio tapybos meistru.

Rotveilio katedros meistro paveikslas, tapytas tempera ant medžio, perteikia XV a. dailėje retai sutinkamą kompoziciją: angelų garbinamą Švenčiausiąjį Sakramentą. Pastarąjį atvaizdą dailininkas galėjo nutapyti kartu su kita bažnyčios altoriaus kompozicija „Malonės sostas“ (apie 1440 m., Valstybinė meno galerija Karlsruėje). Šio tapybos meistro paveiksluose perteiktas realistiškas ir detalus figūrų piešinys, akį traukiantis spalvų vaiskumas ir niuansuotų tonų šešėliai rodo Nyderlandų dailininkų kūrybos įtaką, pavyzdžiui, Hanso Memlingo (apie 1433–1494 m.), Huberto van Eiko (1366/70–1426 m.) ir Jano van Eiko (apie 1390–1441 m.).

Aptariamame paveiksle pavaizduoti besimeldžiantys, vienas su kitu judesiais ir žvilgsniais susijungę aštuoni angelai, garbinantys Dievo Kūną. Tik iš pirmo žvilgsnio šios nežemiškos  būtybės panašios viena į kitą. Jų veidai, taip pat rankų judesiai erdvėje, nuleistos arba pakeltos akys perteikia vis kitus besikeičiančius bruožus. Kompozicijos priekyje pavaizduoti du klūpantys angelai, vilkintys tamsiai mėlyną ir raudoną apsiaustus, laiko gotikinės bažnyčios bokštą primenančią monstranciją su Švenčiausiuoju Sakramentu. Iš jo sklindanti šviesa sužėri ant angelų drabužių ir jų plaukų garbanose, ryškiomis spalvomis užlieja angelų sparnus. Švenčiausiojo Sakramento adoravimo scena dailininkas sujungia šias nežemiškas būtybes į vieningą bendruomenę.

Angelai, vadinami Viešpaties Dievo pasiuntiniais, liudija Jo buvimą žemėje, jie įprasmina amžinojo gyvenimo džiaugsmą. Angelų hierarchijoje žinomi arkangelai ir angelai Europos dailėje dažnai vaizduojami kaip realios žmogaus figūros įvairiuose evangelijų siužetuose, šventųjų gyvenimo ir mirties, pomirtinių stebuklų scenose, kaip žmonių pagalbininkai ir sergėtojai. Galima pastebėti, kad iš kitų panašios ikonografijos atvaizdų išsiskiria Eucharistijos tematika nutapyti paveikslai, kuriuose angelai šventiesiems atneša šv. Komuniją. Angelai su Švenčiausiuoju Sakramentu dažnai vaizduojami Evangelijos scenose.

Rotveilio tapybos meistro paveikslas perteikia Jėzaus išganymo temą, Jėzaus buvimą Eucharistijoje. „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“ (Jn 6, 51)

Altoriaus kompozicija „Angelai garbina Švenčiausiąjį Sakramentą“ galėjo būti sukurta Dievo Kūno pamaldumui skleisti. Įvairiais amžiais puoselėjama ši tradicija yra neatsiejama nuo Kristaus Kūno ir Kraujo šventės (Devintinių). Paveiksle angelai galbūt simbolizuoja Rotveilio katedros bendruomenę, pastarasis įvaizdis parodo jai suteiktą Švč. Sakramento garbinimo malonę ir susivienijimą su Viešpačiu Dievu.

Dr. Neringa Markauskaitė

• «
• »