01
04 /
2017
ROŽINIO laiško gimimo istorija
„Ir kas gi nenorėtų gauti rožinio laiško?“ Tokį keistoką klausimą išgirdau prieš kelerius metus iš brolio Kūdikėlio Jėzaus Pranciškaus lūpų, pristatant Marijos Domonyko Filipo (Marie-Dominique Philippe) knygą „Trys išmintys“.
Koks tai laiškas, kurio visi laukiame, bet… nesulaukiame? Ieškodama atsakymo klaidžiojau mintimis, bandžiau nupiešti, parašyti jį savo vizijose, ieškojau atsakymų dvasinių mokytojų minčių toliuose…
Vis dažniau ir dažniau mintys sukosi apie Taiką, Vienovę…
Trapistų vienuolis ir rašytojas Thomas Mertonas, rašydamas laišką kun. Thomui Fideliui Smitui, sakė: „kiekvienas iš mūsų turime surasti vienovę, kurioje viskas dera ir randa savo vietą.“ Savo giliausios esaties gelmėse T. Mertonas suvokė ir skleidė šį regėjimą pasauliui, kad „žmonėms reikia harmonijos, reikia, kad jie pilnutinai ir vientisai patirtų taiką, patirtų fizinį, emocinį ir dvasinį taikos lygmenis, patirtų juos ir kaip individai, ir kaip bendruomenė.“
Šv. Popiežius Jonas Paulius II, vadinamas taikos ambasadoriumi, suvokė, kad „žmonija yra šeima, kurioje visi žmonės yra broliai, kad ir kokiai religijai priklausytų.“ Vienas popiežiaus bendražygių rašė: „Prieš akis kaip gyvus matau šv. Joną Paulių II, sėdintį šalia ekumeninio patriarchato atstovo, Dalai Lamos, Kenterberio arkivyskupo. Vieni prie kitų, kaip broliai, visi ieškotojai, visi tam tikru būdu atsakingi už pasaulio taiką. Šio šventojo taikos formulė buvo tokia: kartu vardan taikos, nes visi esame žmonijos broliai.“
Kjara Lubich (Chiara Lubich), Fokoliarų judėjimo įkūrėja, rašė (ir patvirtino tai savo gyvenimu), kad „dialogas yra daug daugiau nei tolerancija (nors yra vietų, kur tolerancijos tikrai reikėtų, nes ji bent kiek pristabdo konfliktus ir atvirą kovą), dialogas ‒ tai abipusis praturtėjimas, geranoriškumo ženklas, pripažinimas, kad esame broliai, visuotinės brolystės kūrimas pasaulyje.“
Šių dienų trapios taikos realijos įkvėpė žengti žingsnį taikos link ir mane. Taip, tiesa, aš esu mažas žmogus, tačiau tūkstančiai, milijonai mažų žmonių sudaro žmoniją. Ir tūkstančiai tokių mažų žmonių kaip aš nedrįsta žengti bent vieno mažo žingsnelio savęs ir kito link, nedrįsta susitaikyti, nedrįsta pasakyti myliu, atleisk, ilgiuosi Tavęs, labai ilgiuosi, aš Tau jau seniai atleidau, myliu Tave, ačiū Tau, kad esi…
Šis žingsnis gimė iš didelio skausmo ir vienatvės, iš kitų kančios ir vilties neturėjimo, iš pasaulio susvetimėjimo, iš tuštumos, iš alkio, kurio nepasotina joks kitas maistas, tik mūsų vienovė. Mane, varžomą abejonių ir baimės, parėmė krikšto dukra Eglytė, giliai širdyje suvokusi, kokia didelė kančia yra mūsų kasdieniai nesusikalbėjimai, vienas kito nepriėmimas, nemeilė, išsiskyrimai. Šie didieji vidiniai demonai, skaudžiai įsiterpiantys į mūsų kasdienybę ir tarpusavio santykius, neleidžia išsiskleisti gyvenimo pilnatvei ir grožiui. Neleidžia gimti pasaulio Taikai.
Kviečiu nusimesti savo sudūlėjusius ar prašmatnius rūbus, nusimesti savo žinojimus, ideologijas, prisirišimus, tingius įpročius ir iš naujo prisiliesti prie savo nuogo aš, kuris trokšta vienybės, taikos ir meilės.
Aš, kuris trokšta kito artumo, atleidimo ir susitikimo džiaugsmo siautulio…
Aš ‒ pilno vienovės ilgesio…
Patirkime laiškų rašymo ir gavimo nuostabą, nes laiškuose esame patys tikriausi, labiausiai susivieniję su savimi ir su kitu per Kitą.
… taip gimė pirmasis ROŽINIS laiškas – APREIŠKIMAS, kurio mes visi taip laukėme…
Laukiame…
Rožinio laiško sumanytoja – Vida.
Rožinio laiško dailininkė ‒ Laima.
Rašykime ROŽINIUS laiškus tėčiams ir mamoms, močiutėms ir seneliams, mylimiesiems, dukroms ir sūnums, bičiuliams ar gyvenime susitiktiems žmonėms, išlaisvindami savo jausmus ir protus. Laiškuose sutelpa visas mūsų gyvenimas. Taip, kaip Jis sutelpa ROŽINYJE.
ROŽINIŲ laiškų galite įsigyti rašydami el. adresu
rozinislaiskas@gmail.com
FB paskyroje facebook.com/rozinis.laiskas
Laukite ROŽINIO laiško tęsinio.
O aš lauksiu Jūsų minčių, idėjų, sumanymų, kaip kurti ROŽINIO laiško kelionę po visą pasaulį.
Vida Beliūnaitė
