01
01 /
2012
Nuostabu, kad būdami šeimoje tokie skirtingi, mes galime kartu susikibti už rankų ir melstis… Mūsų skirtumai tampa nebesvarbūs, laikas ir erdvė tampa mums paklusnūs, viskas tuo metu paklūsta tai vienybės jėgai – esame viena… Jame. Nepriklausomai nuo mūsų amžiaus ir patirties, maldos metu esame susivieniję pakeleiviai, keliaujantys susitikimo link… Maldos ryšys mums leidžia greičiau atsistoti, jei parklumpame, leidžia greičiau padėti atsikelti parpuolusiam – esame susiję… Kiekvienas mūsų judesys atsiliepia kitam, tai tikrai nuostabu išgyventi. Ačiū Tau, Viešpatie, už maldos šeimoje dovaną.
Mūsų šeima rytais išsiskirsto skirtingu laiku, tad bendro susikabinimo už rankų nebeliko… Tačiau su ilgesiu prisimenam tą metą, kai ryte išsiruošdavome visi kartu ir prieš išeinant susikabindavome trumputei maldai – pagarbinimas, „Tėve mūsų“, palaiminimas. Dabar stengiamės nors palaiminti išeinantį, ar liekantieji susikibti trumpam „Tėve mūsų“.
Pagrindinė mūsų šeimos kasdienė vakarinė malda yra po vakarienės.
Sausio mėnesį mes drauge su Bažnyčia toliau švenčiame Kristaus gimimą. Pagerbdami Jo Motiną dėkojame Marijai už jos nuolankųjį „taip“, meldžiamės už visas besilaukiančias ir gimdančias moteris, prašydami joms užtarimo.
Trijų Karalių kelionė pagerbti Viešpaties ragina dėkoti Viešpačiui už nuostabią pažinimo dovaną, išmintį. O kokią dovaną kiekvienas iš mūsų dabar pasiruošęs įteikti Viešpačiui? Kiekvienas galime įvardyti. Atidžiai perskaitome didžiąsias dorybes.
Krikščionių vienybės savaitę jungiamės bendrai maldai su „Magnificat“ skaitytojais – maldininkais, stengiamės tą savaitę dažniau dalyvauti šv. Mišiose savo parapijoje. Atidžiai perskaitome didžiąsias ydas, kartu bandome analizuoti jų pavyzdžius, priežastis.
Šventojo Pauliaus atsivertimo šventė – ypatinga proga padėkoti Viešpačiui už šį šventąjį, už malonę, už pašaukimą. Jo „Himnas meilei“ kabo išrašytas mūsų namuose ant sienos jau daugelį metų ir primena mums apie mūsų darbų esmę… Dėkojame šv. Pauliui ir prašome jo būti su mumis. Atidžiai perskaitome „Himną meilei“. Nuostabu, jei jį būtų galima ir sugiedoti!
Šeimai susirinkus, maldos kampe uždegamos žvakės, pastatomas kryžius.
Maldą pradedame kryžiaus ženklu.
Giesmė. Tegul mažesnieji išrenka giesmelę. Gal patiktų giedoti Tezė giesmeles, kurias gieda visų krikščioniškų konfesijų jaunimas?
Dievo žodis. Skaitome dienos Evangeliją.
Kartais meldžiamės sustoję ratu ir be Šv. Rašto skaitinių. Tačiau koks džiaugsmas, kai vėl galime visi kartu juos paskaityti ir apsvarstyti! Visi jaučiame, kad malda be Dievo žodžio tampa sekli.
Dėkojimas ir maldavimai. Išsakome tai, kuo gyvenome per dieną, ir už visa tai dėkojame Viešpačiui. Pavedam rūpestingajam Tėvui ir mus slegiančias naštas.
Jėzaus išmokyta malda. Su pasitikėjimu tarkime: Tėve mūsų…
Maldelė „Sveika, Marija“.
Tyla. Pabūkime drauge vidinėje tyloje, tegul Viešpats daro savo darbus…
Palaiminimas. Šeimos nariai palaimina vieni kitus, paženklindami kaktas kryžiaus ženklu ir tardami: Tepalaimina Tave Viešpats.
Pabaigos malda arba giesmė.
Žmonės labai skirtingi, šeimos skirtingos, tad ir šeimos malda gali būti labai įvairi. Svarbu, kad ji pulsuotų iš širdies gelmių ir jokia forma neužslopintų jos gyvybės.
Likime maldos bendrystėje, mielos šeimos. Visi dideli dalykai yra labai paprasti. Malda yra nuostabi mums dovanota jėga, tačiau be tarnystės ji praranda savo galią. Juk net ir meldžiantis už artimą viena ranka galime glostyti jo galvą… Tas kasdienis patarnavimas, ta frazė „Kaip tu?“, šiltas apkabinimas ir atleidimas… Toks švelnus Kristaus žvilgsnis…
Rūta ir Darius Morkūnai su Gabriele, Salomėja, Laurynu ir Augustinu,
šiuo metu esantys Šv. Sebastijono parapijoje, Austrijoje
