01
05 /
2013
Gegužė – nuostabus mėnuo, sužaliavusi gamta, būsimos vasaros įžanga. Švenčiame nuostabią šventę – Motinos dieną. Prisimename mamas, pačius brangiausius ir šilčiausius žmones. Ir širdis užlieja dvigubas džiaugsmas, nes gegužės mėnuo – tai ir mūsų dangiškosios Motinos Marijos mėnuo. Dievas suteikia puikią progą per Švč. Mergelės Marijos litaniją kreiptis į mūsų dangiškąją Motiną užtarimo, pagalbos bei paguodos ir tuo pačiu šlovinti bei garbinti patį Dievą.
Norėtume pasidalyti mūsų šeimos vakaro maldos patirtimi, kuri su metais augo, keitėsi, kol tapo tokia, kokia yra dabar.
Paskambiname varpeliu, uždegame žvakę ir vakaro maldą pradedame kryžiaus ženklu: „Vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.“
Mūsų šeimoje maldos pradžia susijusi su besikeičiančiu metų laiku. Jei tai adventas, maldą pradedame giesme: „Rasokit, dangūs…“, kurią giedame tėčiui grojant gitara, jei tai kalėdinis laikotarpis, giedame kalėdines giesmes. Jei spalio mėnuo, tai maldą pradedame giesme Marijai bei Rožinio malda. Jei tai gegužės ar birželio mėnesiai, tai malda prasideda Švč. Mergelės Marijos ar Jėzaus Širdies litanijomis. Pirmą bei paskutinę mėnesio dienas litanijas giedame, kitomis dienomis skaito kuris nors iš vyresnių vaikų. Litanijų pabaigoje taip pat giedame giesmes Marijai ar giesmę „Iš šios žemelės…“ Jei tai eilinis metų laikas, ši vakaro maldos įžanga yra tiesiog praleidžiama. Po to seka:
Bendra šeimos malda. Kas nors iš šeimos narių garsiai pasako: „Bendra šeimos malda“ ir tuomet visi kartu garsiai meldžiamės Tėve mūsų…, Sveika, Marija…, Garbė Dievui – Tėvui… Už mažesniuosius vaikus iki 4 metų visi kartu papildomai meldžiamės maldelę laimindami rankomis. Vaikas nuo 4 metų jau pats kartoja maldos žodžius ir paaukoja maldelę. O 7 metų vaikas jau įsilieja į bendrą šeimos maldą.
Paaukojimas. Pasimeldus visi iš eilės paaukoja savo maldelę, kas kam tą dieną buvo aktualu. „Aukoju savo poterėlį už… prabėgusią dieną ar įvykį, už rytdieną, sveikatą, rašomą kontrolinį darbą, už taiką pasaulyje, mirusiuosius… ir t. t.“
Atsiprašymas. Paaukojus savo maldelę, kiekvienas šeimos narys atsiprašo kitų šeimos narių. Ši maldos dalis būna džiaugsmingiausia, nes atsiprašome, atleidžiame ir susitaikome, jei ką per dieną būname įskaudinę. Be to, daug ovacijų sulaukia mūsų mažiausias šeimos narys, nes nuo 1,5 metų jau reaguodavo į pasakymą: „Atsiprašau Martyno“ garsiai atsakydamas: „A-ja-ja.“ („Atleidžiu.“)
Šventojo Rašto skaitymas. Toliau skaitome Šv. Raštą. Skaitome kurią nors vaikišką Bibliją, po vieną skirsnelį kiekvieną dieną. Jei knygynuose pasirodo nauja Biblija vaikams, būtinai ją įsigyjame, padovanojame kuriam nors vaikui ir metai iš metų Dievas mus kalbina vis per naują knygą, per naujus paveikslėlius. Po to trumpai aptariame, kas ką išgirdo, įsiminė, ką Dievas nori mums tuo pasakyti, kam kilo kokių minčių.
Pabaigos malda. Vakaro maldą užbaigia tėtis dar iš savo močiutės išmokta senovine malda: „Gulsim į patalą kaip į grabą, sergėk gelbėk ir apgink mus nuo visokio pikto, o labiausiai nuo grieko. Amen. Mokyk mus kryžių nešti, šventą gyvenimą vesti, noriai tą kryžių patirsim bile po kryžium numirsim. Amen. Apieravojam Tau, Viešpatie, mintis, darbus šios dienos ir viso savo gyvenimo. Amen.“ Paskui trumpai kreipiamasi užtarimo atskirai į kiekvieną šventąjį, kurie globoja mūsų šeimos narius, ir išgirdę paskutinį „Amen“ visi kartu persižegnojame. Mažiausiojo pareiga užpūsti žvakę.
P. S. Kadangi esame daugiavaikė šeima, mūsų vakaro malda užsitęsia, todėl išlaikyti visišką rimtį nėra lengva. O kasdienybės diktuojamame ritme neišvengiame greitakalbės ir mechaniškumo, nesusikaupimo, taip pat ir vaikų ginčų, pvz., varžomasi, kas pirmas ko atsiprašys… ir pan.
Asta ir Raimundas Sandos
iš šv. Juozapo šeimų bendruomenės (Vilnius), besimeldžiantys kartu su vaikais:
Daumantu, Dovydu, Aiste, Deividu, Justinu ir Martynu
