01
09 /
2014
Rugsėjo mėnesio liturginiame kalendoriuje – net trys Švč. Mergelės Marijos minėjimai. Greta plačiausiai žinomos Šilinės (Švč. Mergelės Marijos gimimo) iškilmės minime ir Švč. Mergelės Marijos Vardą (rugsėjo 12 d.), o rugsėjo 15 d., po Šv. Kryžiaus išaukštinimo, žvelgiame į ją kenčiančią po Sūnaus kryžiumi. Šio „Magnificat“ numerio viršelyje Marija vaizduojama kaip mergaitė, užsnūdusi šventykloje. Vienas garsiausių XVII a. ispanų tapytojų Fransiskas Surbaranas tai, kas dieviška, vaizduoja tarsi pridengęs kasdienybės žavesiu. Marija nuo seno buvo aukštinama kaip iš anksto parengta ir pašventinta vieta Dievui įsikūnyti. Jurgita Sprindžiūnienė analizuodama šį paveikslą cituoja pranciškonų vienuolę de Agredą: „Marijos malda buvo nenutrūkstanti. Net miegas jos nepertraukdavo, nes suvokimui juslės nereikalingos.“
Tokio širdies budėjimo maldoje mums visiems tikriausiai norėtųsi pasimokyti. Ir ne tik budėjimo, o ir artimo meilės darbų – kad ir tokių, kaip Krizinio nėštumo centro darbuotojų ir savanorių, apie kurių tarnystę pasakoja Sigita Purytė. Kun. Gediminas Jankūnas rubrikoje „Kaip skaityti ir medituoti Dievo žodį“ taip pat ragina Jėzaus žodžiais – irtis į gilumą, nepasitenkinti paviršutinišku Evangelijos žinios priėmimu ar skelbimu, o skleisti evangelizavimo tinklą kuo plačiau, žvejoti ne pinigus ir vienadienę garbę, o mylimus Dievo vaikus.
Ištvermės šiame kelyje!
Indrė Klimkaitė
