01
10 /
2014
Spalio mėnesio „Magnificat“ viršelyje šįkart – šventasis Brunonas, Kartūzų vienuolijos ir dar poros vienuolynų Kalabrijoje įkūrėjas. Žvelgdami į šį paveikslą ir skaitydami dr. Neringos Markauskaitės įžvalgas galėsime pasimokyti siekti Dievo artumo, kaip jo siekė šv. Brunonas: tyloje, vienumoje, atsiskyrus, kantriai ir ištikimai. Kartūzų vienuoliai pasižymėjo dėmesiu kasdienei Valandų liturgijai, giliomis Šv. Rašto studijomis, kruopščiu rankų darbu vienatvėje ir tyloje. Prie šv. Brunono diržo matome ir rožinį – ištikimybės Mergelei Marijai ženklą.
Kalbėti Rožinio maldą su vaikais kviečia „Vakaro maldos šeimoje“ rubrikos autoriai. Rožinio malda – tarsi lieptelis mūsų verpetuotame gyvenime ir mintyse, dvasinė priemonė, padedanti ugdyti mūsų artumą su Jėzumi.
Ištvermės maldoje, netgi įkyrumo kreipiantis į Dievą, moko ir kun. Gediminas Jankūnas, kviečiantis medituoti Evangelijos pagal Luką ištrauką apie įkyrų prašytoją. „Sukūręs uodą, vapsvą ir musę, rodosi, tokius įkyrius kūrinius, sukūrei ir mus, ir leidi būti mums įkyriems, kada Tavęs prašome ir ieškome. O mūsų įkyrumą žadi apdovanoti. Laikykis, Viešpatie, nuo šiol būsiu įkyrus!“ – šmaikščiai užbaigia kunigas Gediminas.
Taigi būkime atkaklūs iki įkyrumo – maldoje, darydami gerus darbus, likdami tiesoje ir gėryje, liudydami savo tikėjimą.
Indrė Klimkaitė
