01
12 /
2014
„Ateik, Viešpatie Jėzau.“ Šiuos žodžius ne sykį kartosime per visą adventą. Kartais kaip maldos atodūsį, kartais kaip kuždesį pasiilgtam Mylimajam, kartais kaip šūksnį ne visad džiuginančių pasaulio įvykių akivaizdoje. Bet visuomet – su didžiuliu pasitikėjimu ir ilgesiu. Emanueli, laukiame Tavęs.
Laukiame ne tik Jėzaus gimtadienio, – laukiame Jo Antrojo atėjimo, laukiame ir tikro, autentiško mūsų pačių bei mūsų artimųjų susitikimo su Juo mūsų gyvenimuose. Kaip gera žinoti, kad mylinčiam Dievui nėra jokių kliūčių – nei valstybių sienos, nei rasiniai ar turtiniai skirtumai, nei mūsų žmogiškas ribotumas neužkirs Jam kelio. Tereikia vieno dalyko – atrasti savo sielos gelmėse paprastutį Dievo troškimą.
„Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis.“ (Mt 1, 23)
Indrė Klimkaitė
