Balandžio 25 d.
Šv. Liudvikas gimė Prancūzijos valdovų Kapetingų dinastijos šeimoje 1214 m. balandžio 25 dieną Puasi (Poissy) vietovėje, šalia Paryžiaus. Sulaukęs vos dvylikos, 1226 m. buvo vainikuotas Prancūzijos karaliumi; kurį laiką valstybę dar valdė jo motina regentė. Sulaukęs dvidešimt dvejų, Liudvikas IX vedė Margaritą Provansietę ir perėmė valstybės valdymą į savo rankas. Ilgas jo karaliavimas, pasižymėjęs taika ir ramybe, dvasiniu ir kultūriniu šalies klestėjimu, buvo palaimingas ne vien Prancūzijai, bet ir visai Europai. Liudvikas IX buvo laimingas šeimos žmogus (su jį pergyvenusia žmona sulaukė 11 vaikų), tikras meilės artimui pavyzdys (rūpinosi, kad rūmuose kasdien būtų pamaitinama daugiau nei šimtas vargšų, o kartais ir pats patarnaudavo prie stalo), teisingas monarchas (dėl to buvo kviečiamas tarpininkauti ginčuose tarp valdovų), uolus krikščionis (rūpinosi atversti į krikščionybę mongolus, organizavo paskutinius Kryžiaus žygius). Septintojo Kryžiaus žygio metu 1250 m. jis pateko į Egipto sultono nelaisvę; iš jos išpirktas dar kelerius metus praleido Šventojoje Žemėje, padėdamas tenykščiams krikščionims. Paskutinio, aštuntojo Kryžiaus žygio metu, 1270 m. rugpjūčio 25 d., karalius mirė Tunise nuo epidemijos. 1297 m. paskelbtas šventuoju, Liudvikas IX yra vienintelis tokios garbės sulaukęs Prancūzijos monarchas – didele dalimi tai lėmė Liudviko vardo populiarumą tarp jo įpėdinių Prancūzijos soste.
Bene įspūdingiausias šventojo karaliaus Liudviko paminklas – „spindulingosios“ gotikos Šventoji koplyčia (Sainte Chapelle) Paryžiuje. Ją valdovas pastatydino savo nupirktoms Kristaus erškėčių vainiko ir Šv. Kryžiaus dalelės relikvijoms – šios karaliui kainavo daugiau kaip dukart brangiau nei visas didingas pastatas. Vienas šio erškėčių vainiko spyglys atiteko šv. Liudviko sesers Izabelės įkurtam Longšampo (Longchamp) vienuolynui. Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu 1792 m. seserys vienuolės paslapčia šią relikviją iš vienuolyno išsinešė, o 1805 m. dovanojo Paryžiaus arkivyskupui de Žiuinjė (de Juigné), kurio šeimos narių privačiame rinkinyje relikvija išbuvo iki pat XXI a. pradžios. 2003 m. ši relikvija padovanota Palendrių Šv. Benedikto vienuolynui, 2006 m. patalpinta naujame relikvijoriuje ir nuo tada kasmet pagerbiama per Kristaus, Visatos Valdovo šventę.
Dr. Liudas Jovaiša