Balandžio 7 d.
1541 m. Kretos saloje, graikų ortodoksų šeimoje, gimęs Domenikas Teotokopulas (Domenikos Theotokopoulos) pasauliui šiandien pažįstamas ispaniška pravarde „Graikas“ (El Greco). Iki šiol tebesiginčijama, kiek prigimtinės tautinės ir tikybinės tapatybės išsaugojo šis menininkas, tačiau apie ištikimybę graikiškumui iškalbingas faktas, kad dailininkas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Italijoje ir Ispanijoje, visus savo darbus pasirašinėjo graikiškais rašmenimis.
Jaunystėje palikęs Kretą, El Grekas kurį laiką tobulinosi ir dirbo Venecijoje bei Romoje, o 1577 m. persikėlė į Toledą, kuris tapo jo buveine iki pat gyvenimo pabaigos (1614 m. balandžio 7 d. miręs tapytojas palaidotas S. Domingo el Antiguo bažnyčioje). Darbuodamasis bažnytinėje Ispanijos sostinėje, El Grekas daugiausia tapė altorinius paveikslus, tad būtent religinė tapyba sudaro didžiąją šio dailininko palikimo dalį, o jo kūriniais būtų galima iliustruoti didžiumą svarbiausių krikščioniškosios ikonografijos siužetų.
Dramatiškos nuotaikos El Greko drobės, išsiskiriančios išilgintų proporcijų personažais bei ryškiais spalviniais kontrastais, byloja ne vien apie dailininko originalumą. Jose galima regėti ir anuometinės Ispanijos religinio gyvenimo dvasios – šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono „ispaniškojo misticizmo“ – atšvaitą.
Savita tapybos maniera pasižymėjęs menininkas buvo iš naujo atrastas ir įvertintas tik XX a. pradžioje (panašiai kaip ir jo amžininkas Karavadžas) – El Greko darbai tapo to meto dailininkų (ypač ekspresionistų ir kubistų) įkvėpimo šaltiniu. Šio didžio meistro darbai tiesiogine prasme tebeatrandami iki šiol – kaip, pavyzdžiui, arčiausiai Lietuvos – Lenkijoje, Siedlcų vyskupijos muziejuje – saugoma drobė „Šv. Pranciškaus ekstazė“. Vienas iš maždaug šimto El Greko nutapytų šv. Pranciškaus atvaizdų lygiai prieš 50 metų varganos būklės buvo aptiktas vienoje Lenkijos užkampio parapijos klebonijoje, prieš 40 metų surasta abejones išsklaidžiusi tapytojo signatūra, ir tik prieš dešimtmetį paveikslas pradėtas eksponuoti…
Dr. Liudas Jovaiša