30
06 /
2014
Birželio 30 d.
1563 m. gruodžio 4 d. Tridento mieste, dabartinėje Šiaurės Italijoje, baigėsi XIX visuotinis Bažnyčios susirinkimas. (Beje, vienas iš keturių kardinolų, popiežiaus vardu vadovavusių baigiamajam Susirinkimo etapui, buvo žymus teologas ir Varmijos vyskupas Stanislovas Hozijus (1504–1579), vaikystę praleidęs Vilniuje, Vokiečių g. 24 name.) Prasidėjęs 1545 m. ir du kartus nutrūkęs, Susirinkimas baigė darbą tik po 18 metų. „Darbingas“ Susirinkimo laikotarpis truko 5 metus ir 1 mėnesį – tai buvo pats ilgiausias visuotinis susirinkimas per visą dviejų tūkstantmečių Bažnyčios istoriją. Tridento Susirinkimas iš naujo suformulavo Bažnyčios mokymą apie tikėjimo šaltinius, asmens nuteisinimą, Šventąjį Raštą, Mišių auką, sakramentus, dvasininkiją, vienuolinį gyvenimą, šventųjų gerbimą, skaistyklą ir atlaidus; šie klausimai reikalavo autoritetingo atsakymo Martyno Liuterio pradėtos Reformacijos akivaizdoje, kai įvairios protestantų bendruomenės atmetė didesnę ar mažesnę Romos Katalikų Bažnyčios mokymo dalį. Be to, Tridento susirinkimas priėmė nutarimus, padėjusius pagrindą Bažnyčios (pirmiausia dvasininkų ir vienuolių) kasdienio gyvenimo apsivalymui – susirūpinta, kad vyskupai ir klebonai nekauptų bažnytinių pareigybių ir, reziduodami savo vyskupijose arba parapijose, atliktų ganytojo pareigas, taip pat kad dvasininkai būtų deramai pasirengę savo tarnystei (1563 m. priimtas nutarimas dėl seminarijų steigimo) ir laikytųsi celibato. Tridento Susirinkimo atnaujintas Katalikų Bažnyčios mokymas ir deramos drausmės įvedimas tapo postūmiu religinio gyvenimo pakilimui. Netiesioginiai Susirinkimo vaisiai buvo suklestėjusi vienuolijų ir brolijų veikla, suintensyvėjęs maldingas pasauliečių gyvenimas, daug šventumu pagarsėjusių asmenybių, naujos sakralinio meno formos…
Deja, Romos Bažnyčioje naują, katalikiškosios Reformos epochą atvėręs Tridento Susirinkimas nepajėgė išspręsti Vakarų Bažnyčios skilimo ir suvienyti katalikų bei protestantų. Popiežiai pernelyg ilgai atidėliojo Susirinkimo sušaukimą ir neįvertindami situacijos rimtumo, ir baimindamiesi, kad Susirinkimas gali mėginti apriboti popiežiaus autoritetą. Apvaizdos ironija: Tridento Susirinkimas dar labiau sustiprino popiežiaus valdžią ir galią. Susirinkimo Tėvai pavedė popiežiui atlikti nespėtus užbaigti darbus ir paprašė jo patvirtinti Susirinkimo nutarimus. 1564 m. sausio 26 d. popiežius Pijus IV žodžiu be pakeitimų patvirtino visus Susirinkimo nutarimus ir nurodė juos įgyvendinti, o 1564 metų birželio 30 dieną ši aprobata buvo įforminta popiežiaus bule Benedictus Deus.
Dr. Liudas Jovaiša
