17
06 /
2014
Birželio 17 d.
Tridento Susirinkimo nutarimų ir Susirinkimo Tėvų nubrėžtos programos įgyvendinimas buvo patikėtas popiežiams, tad 1564 m. Pijus IV Romos Kurijoje įkūrė specialią Susirinkimo kongregaciją, turėjusią popiežiaus vardu aiškinti Tridento nutarimus ir spręsti su šių nutarimų įgyvendinimu susijusius reikalus. Tridento nubrėžtą programą toliau realizavo ir patys popiežiai, pvz., reformuodami savo dvarą ir išsiųsdami iš jo dykaduonius vyskupus į jų vyskupijas, rūpindamiesi dvasininkų studijų bei ugdymo kokybe ir steigdami universitetus, kolegijas ir seminarijas. Reforma palietė ir šventųjų bei liturginių tekstų sritį, kurioje iki tol vyravusią įvairovę pakeitė vieningas, visai Bažnyčiai privalomas standartas: 1568 m. buvo išleistas Romos brevijorius, 1570 m. – Romos mišiolas (abu leidiniai parengti popiežiaus Pijaus V rūpesčiu), o 1592 m. – oficiali katalikiška Šv. Rašto lotynų kalba (Vulgatos) versija, pavadinta popiežių Siksto V ir Klemenso VIII vardu (Biblia Sixtino-Clementina).
Potridentinis liturginių tekstų standartizavimo darbas buvo faktiškai užbaigtas su Romos apeigyno (Rituale Romanum) parengimu. Šį leidinį 1614 m. birželio 17 d. paskelbta konstitucija Apostolicae Sedis aprobavo popiežius Paulius V; naujojo apeigyno pirmtakas ir pagrindas buvo 1586 m. kardinolo Džulijo Antonijaus Santoro (Giulio Antonio Santoro) parengtas leidinys. Romos apeigynas reglamentavo sakramentų teikimo, laidotuvių, procesijų apeigas, jame taip pat sudėti įvairių palaiminimų tekstai. Kitaip nei Romos brevijorius ar mišiolas, Romos apeigynas nebuvo griežtai privalomas visai Bažnyčiai, tačiau jis tapo pavyzdžiu, į kurį orientuotasi rengiant apeigynus įvairiuose kraštuose, ir žymia dalimi lėmė liturgijos standartizaciją bei vyraujančią jos praktiką iki pat XX a. vidurio reformų.
1752 m. Romos apeigyną gerokai papildė popiežius Benediktas XIV. Po II Vatikano Susirinkimo naujai peržiūrint liturginius tekstus, 1976 m. apeigynas padalytas į dvi dalis. Pirmąją dalį, kurioje sudėtos sakramentų (išskyrus Šventimų sakramentą) ir laidojimo apeigos, galime laikyti senojo Romos apeigyno įpėdine…
Dr. Liudas Jovaiša
