Balandžio mėnesį švenčiame Velykas, tad maldos ir maldingumo praktikų kiekvienos šeimos gyvenime bus daugiau. Kažkas vyks į rekolekcijas – asmenines arba skirtas visai šeimai. Teks susilaikyti ne tik nuo mėsos, bet ir nuo saldumynų, o tai mūsų šeimai yra gerokai sunkesnis pasninkas. Bažnyčia kvies pažvelgti į savo širdis, taigi sąmoningai ieškosime laiko Atgailos sakramentui ir raginsime jį priimti vaikus. Turėsime galimybę eiti Kryžiaus kelią ne tik savo parapijos bažnyčioje, bet ir miesto gatvėmis. Seksime paskui Kryžių, nors tuo tarpu kažkas linksminsis kavinėse, fotografuos ar palydės užgauliom replikom. Vaikams kas metai tenka pasakyti, kad čia yra tik mikroskopinė dalis tų išgyvenimų, kuriuos teko iškęsti Pasaulio Išganytojui. Kad čia yra tik labai mažas savęs patikrinimas: kaip aš sugebu sekti paskui Jėzų, nešantį Kryžių… Ne kiekvienam paaugliui tai lengva. Sulauksime Velyknakčio ir jau naktį vieni kitus galėsime sveikinti su Prisikėlimu, kiti skubėsime į ankstyvąsias Prisikėlimo šv. Mišias. Lankysime vieni kitus ir dalysimės Prisikėlimo džiaugsmu. Nuostabus laikas!
Pradžioje reiktų įvardyti, kas yra vakaro malda mūsų šeimoje. Pirmiausia tai pats brangiausias laikas, nes jį praleidžiame su Dievu ir vieni su kitais. Šis laikas brangus, nes po dienos maratono suburia visus: pavargusius ir įsidūkusius, liūdnus ir linksmus, net tinginčius ir sergančius prasmingai bendrystei. Antra, vakaro malda yra lyg ir kova ar ne visuomet lengvai įvykdoma užduotis. Kasdienį susirinkimą dažnai lydi tam tikras pasipriešinimas ir trukdžiai. Kai vaikai maži, širdį spaudžia jų nesugebėjimas nurimti, susikaupti ir mokytis pabūti su Jėzumi bei su šeimos nariais. Kai vaikai ūgteli, liūdina juos apimantis nenoras, kuris pavirsta atsikalbinėjimais ir „racionalių“ argumentų reikalavimais: „Kodėl reikia melstis, jei niekas nesimeldžia“, nors ir patys žino, kad taip nėra.
Sau pasitvirtinti, kad esame teisingame kelyje, galime tik šeimai išgyvenant išbandymus ar sunkumus. Mat tada visi, maži ir dideli, neraginami klumpa ir kviečia kitus greičiau ateiti.
Kai visos „kovos“ nurimsta, visi susirenkame mažųjų kambaryje prie seno kryžiaus bei Mergelės Marijos paveikslo.
Maldą pradedame kryžiaus ženklu.
Vienas Rožinio slėpinys, jį aukojant už pašaukimus bei kalbant maldą už pašaukimus.
Malda už jaunimą, prašant šv. Kazimiero užtarimo.
Dėkojimo už praėjusią dieną malda.
Vaikų malda už tėvus ir tėvų malda už vaikus.
Pasiaukojimas Švč. Mergelei Marijai. (Joanitų kongregacijos, pamėgome jį, nes labai gražus ir visaapimantis)
Už kiekvieną iš šių maldų atsakingas vienas kuris nors šeimos narys, o pasiaukojimą Švč. Mergelei Marijai kalbame visi kartu.
Minutė tylos. Tuo metu kiekvienas stengiamės apmąstyti praėjusią dieną, atsiprašyti savo širdyje už tas akimirkas, kai buvome neteisūs ir pristigome meilės vienas kitam.
Pabaigoje garsiai išsakome Jėzui padėką už konkrečius dalykus bei širdį užgulusius rūpesčius (ir maži, ir dideli jų turime), melsdami pagalbos bei Šventos Dvasios vedimo ateities reikaluose.
Stengiamės maldą papildyti pagal liturginį laiką. Devyndienį iki Atvelykio – Gailestingumo vainikėliu ir devyndieniui skirta malda, gegužės ir birželio mėnesiais – Švč. Mergelės Marijos bei Švč. Jėzaus širdies litanijomis, spalio mėnesį daugiau laiko skirti Rožiniui.
Pasibaigus maldai mažieji turėtų kristi miegoti, o didieji grįžti prie nebaigtų namų darbų ruošos, tačiau… paprastai prasideda šnekos, dienos įvykių aptarimas, juokai ir šposai. Todėl reikia pripažinti, kad būtent malda suburia šeimą pokalbiui, atidaro širdžių duris ir yra „rišamoji medžiaga“ tarp kiekvieno iš mūsų.
Ši maldos struktūra ir pasirinkimas nebuvo specialiai sugalvotas. Tiesiog bėgant metams ir augant vaikams vakaro malda augo nuo vienintelės trumputės dėkojimo už praėjusią dieną maldelės, vienų poterių iki vieno Rožinio slėpinio. Vėliau kažkas parsinešė maldelę iš stovyklos, iš Pirmosios Komunijos pamokėlių, taip nusistovėjo maldos eiliškumas ir pasiskirstymas. Laikui bėgant ji tikriausiai kis, nes keisis šeimos gyvenimas. Šiandien dėkojame Viešpačiui už tikėjimo dovaną, šeimą bei vakaro maldą – šeimos vienybės simbolį.
Genovaitė ir Žilvinas Bartuliai su vaikais
Martynu, Benediktu, Rapolu ir Leonu iš Kauno