21
07 /
2014
LIEPOS 21 D.
Bažnyčios mokytojas šv. Laurynas Brindizietis (1559–1619 m.)
2011 m. kovo 23 d. katechezėje popiežius Benediktas XVI taip kalbėjo apie šv. Lauryną Brindizietį: „Šv. Laurynas Brindizietis moko mus Šventąjį Raštą mylėti ir kasdien vis geriau pažinti, kasdien puoselėti draugystės ryšius su Viešpačiu malda, idant mūsų veikla, mūsų darbas iš Jo prasidėtų ir Jame baigtųsi. Iš to šaltinio turime semti, kad mūsų krikščioniškasis liudijimas suspindėtų ir taptų gebantis vesti Dievop mūsų laiko žmones.“
Julijus Cezaris Rossis (vėliau priėmęs Lauryno vardą) gimė Brindizio mieste (Pietų Italija) 1559 metais. Nuo pat vaikystės žavėjosi šv. Pranciškaus šeima. Septynerių metų liko be tėvo, tad motina patikėjo berniuką savo miesto pranciškonams konventualams. Po kelerių metų su motina persikėlė į Veneciją ir čia susipažino su kapucinais, kurie tuo metu tarnavo Bažnyčiai, įgyvendindami didelę Tridento susirinkimo dvasinę reformą. 1575 metais Laurynas davė vienuolio įžadus kapucinų ordine, 1582 metais buvo įšventintas kunigu.
Dar studijuojant teologiją išryškėjo išskirtiniai Lauryno gabumai. Lengvai išmoko senąsias graikų, hebrajų ir sirų kalbas, taip pat prancūzų ir vokiečių, nekalbant apie italų ir lotynų, kuriomis laisvai kalbėjo visi to laiko Bažnyčios ir kultūros žmonės.
Pamokslininkas ir apaštalas
Turėdamas tokius gebėjimus, Laurynas intensyviai apaštalavo tarp įvairių žmonių. Įtaigus pamokslininkas taip gerai išmanė ne tik Bibliją, bet ir rabiniškąją literatūrą, kad patys rabinai likdavo nustebę ir sužavėti, vertino jį ir gerbė. Šventąjį Raštą ir Bažnyčios Tėvų raštus puikiai išmanęs teologas galėjo iliustruoti katalikišką doktriną taip pat ir tiems krikščionims, kurie pritarė reformacijai, ypač Vokietijoje. Aiškiai ir ramiai išdėstydamas parodydavo biblistinį ir patristinį pagrindą visų tų tikėjimo tiesų, kuriomis suabejojo Martynas Liuteris, tarp jų Petro ir jo įpėdinių pirmumą, episkopato dievišką kilmę, išteisinimą kaip vidinį žmogaus pasikeitimą, gerų darbų būtinybę išgelbėjimui.
Laurynas gyventi pagal tikėjimą kvietė ir paprastus tikinčiuosius, neturinčius didelio išprusimo. Kreipdamasis į paprastus žmones, Laurynas visiems primindavo, kad jų gyvenimas turi atitikti išpažįstamą tikėjimą. Apskritai galima sakyti, kad kapucinų ir kiti vienuolių ordinai prisidėjo prie krikščioniško gyvenimo atnaujinimo XVI–XVII a., liudydami savo gyvenimu ir mokymu.
Stebina tai, kad šv. Laurynas Brindizietis sugebėjo vykdyti nenutrūkstamą ir nenuilstančią pamokslininko veiklą daugybėje Italijos miestų ir kitose šalyse, nors turėjo daug nelengvų pareigų – teologijos profesoriaus, kapucinų naujokų mokytojo, provincijos vyresniojo, galiausiai viso ordino vyresniojo 1602–1605 metais.
Nepaisant užimtumo, Laurynas gyveno išskirtinai intensyvų dvasinį gyvenimą, skyrė daug laiko maldai. Sujaudintas Viešpaties Kančios, Mirties ir Prisikėlimo slėpinių šv. Mišių švęsdavo kartais kelias valandas.
Diplomatinės misijos
Kita šv. Lauryno veiklai būdinga savybė yra jo pastangos dėl taikos. Tiek popiežiai, tiek katalikai valstybių valdovai patikėjo jam svarbias diplomatines misijas malšinant kivirčus ir kuriant santarvę tarp Europos valstybių, kurioms tuo metu grasino Osmanų imperija. Dėl savo moralinio autoriteto Laurynas buvo gerbiamas patarėjas.
Vienoje iš diplomatinių misijų Lisabonoje, gindamas neapoliečius, kenčiančius nuo vietinės valdžios piktnaudžiavimo, 1619 metų liepos 22 dieną šv. Laurynas užbaigė savo žemiškąją kelionę. Šventuoju buvo paskelbtas 1881 metais. 1959 metais popiežius šv. Jonas XXIII šv. Lauryną paskelbė Bažnyčios mokytoju. Toks pripažinimas Laurynui Brindiziečiui teko ir todėl, kad jis sukūrė daug egzegetinių ir teologinių veikalų bei raštų, skirtų pamokslams sakyti. Šiuose darbuose jis pateikia Išganymo istoriją, kurios centre – įsikūnijimo slėpinys, didžiausias Dievo meilės žmonėms įrodymas. Be to, būdamas puikus mariologas, pamokslų apie Mergelę rinkinio, vadinamo Mariale, autorius, šv. Laurynas išryškino nepakartojamą Mergelės Marijos vaidmenį, aiškiai pabrėždamas jos Nekaltąjį Prasidėjimą ir bendradarbiavimą Kristaus atperkamajame darbe. Laurynas Brindizietis taip pat iškėlė aikštėn Šventosios Dvasios veikimą tikinčiojo gyvenime. Priminė, kad trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo savo dovanomis apšviečia ir palengvina mūsų pareigą džiugiai gyventi Evangelijos žinia. „Šventoji Dvasia, – rašo Laurynas, – daro dieviškojo įstatymo naštą saldžią ir taip palengvina, kad Dievo įsakymų galime laikytis labai lengvai, negana to, net noriai.“
Parengta pagal „Bažnyčios žinių“ 2011 m. Nr. 7
