01
06 /
2022
„Įgyvendinkite teisingumą!“
Amosas – pirmas pranašas, kurio ištaros buvo surašytos knygoje. Kas nori susipažinti su Biblijos pranašų knygomis, gali pradėti nuo jo. Jo knyga – trumpa, nepaprastai vaizdinga ir iškalbinga, joje randame praktiškai visas temas, kurios bus vėlesnių pranašų išplėtotos. Ryškiausia ir mums aktualiausia tema – socialinis teisingumas.
Kas buvo Amosas? Apie save kalba pats, gindamas savo misiją nuo tų, kurie nori jį nutildyti: „Aš nebuvau nei pranašas, nei pranašo mokinys, bet esu kerdžius ir šilkmedžio vaisių brandintojas. VIEŠPATS paėmė mane, kai ganiau kaimenę, ir VIEŠPATS man įsakė: ‚Eik, pranašauk Izraeliui, mano tautai!‘“ (7, 14–15). Amosas nėra nei kunigas, nei profesionalus žynys, jis yra žemdirbys, tačiau ne vargšas: jo iškalba ir tai, kad jis laisvai kreipiasi į aukštuomenės atstovus, rodo tam tikrą išsilavinimą ir socialinį statusą.
Jis, kaip visi autentiški pranašai, patyrė Dievo įsiveržimą į savo kasdienybę ir netikėtą kvietimą, kuriam pakluso, nors tai jam reiškė palikti savo šalį – Judą ir pranašauti kitoje karalystėje – Izraelyje, kur jis patirs atmetimą ir persekiojimą. Amosas, kaip pranašas, ne tik perduoda Dievo teismo žodžius, bet ir atspindi Jo atjautą. Jaudinanti jo užtarimo malda už tautą: „Viešpatie Dieve, nustok, maldauju tave! Kaip gali Jokūbas tai pakelti? Jis toks mažas!“ (plg. 7, 1–6).
Amoso pranašystės laikas – Jeroboamo II karaliavimo (788–748) metai. Tai buvo Izraelio karalystės aukso amžius. Sostinė Samarija – turtingas miestas, besipuošiąs prabangiais pastatais. Artimiausias priešas – Sirija, buvo susilpnėjęs ir nebegrėsė. Taigi žmonės, bent jau aukštuomenė, džiaugėsi geru gyvenimu ir saugumu. Ir štai, kai „viskas tvarkoj“, ateina Amosas ir skelbia artėjančią katastrofą, Dievo teismą ir bausmę! „Taip kalbėjo VIEŠPATS: – Dėl trijų Izraelio nusikaltimų ir dėl keturių neatšauksiu savo ištarmės… Priešas apsups kraštą, palauš tavo gynybą, ir bus išplėštos tavo tvirtovės… Nubausiu Bet-Elio aukurus, – aukuro ragai bus nukirsti ir nukris žemėn. Nuversiu žiemos rūmus drauge su vasaros rūmais. Dramblio kaulo namai bus nugriauti, didingieji namai bus sunaikinti, – tai VIEŠPATIES žodis“ (2, 6; 3, 11. 14–15).
Kokie nusikaltimai bus šitaip nubausti? Socialinė neteisybė, turtingųjų gobšumas ir vargšų engimas. „Jie guli dramblio kaulo lovose, dykaduoniauja savo guoliuose, valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės, ir veršius iš gardo, rėkauja dainos posmus, pritariant arfai, geria vyną taurėmis ir tepasi rinktiniais aliejais“ (plg. 6, 4–6), bet „jie parduoda teisųjį už sidabrą, o beturtį už sandalų porą. Žemės dulkėse jie mindžioja vargšų galvas ir verčia kukliuosius trauktis iš kelio“ (2, 6–7). Aukštuomenės ponioms Amosas drįsta šaukti: „Klausykitės šio žodžio, Samarijos kalno moterys, – jūs Bašano karvės, – engiate vargšus, spardote elgetas, sakote savo vyrams: ‚Atneškite ko nors išgerti!‘ Viešpats DIEVAS prisiekė savo šventumu! Tikrai ateina jums dienos, kai jie išvilks jus kabliais tarsi žuvį ant kabliuko visas iki paskutinės“ (4, 1–2). Toks žmogaus teisių nepaisymas eina kartu su nesąžiningumu (8, 4) ir stabmeldyste. Tai reiškia Dievo, kuris juos praeityje išgelbėjo ir globojo (2, 9–11; 3,1–2), atmetimą!
Koks yra Amoso Dievas? Jis yra visatos kūrėjas ir Viešpats: „Štai tas, kuris supila kalnus, sukuria vėją ir apreiškia žmogui savo mintis; tas, kuris paverčia tamsą aušra ir žengia žemės aukštumomis: VIEŠPATS, Galybių Dievas, yra jo vardas!“ (4, 13). Bet Visagalis yra jautrus engiamųjų skausmui. Elgetos ir vargdieniai jam rūpi. Jam baisu ir tai, ką dabar vadiname karo nusikaltimais (žr. 1 sk.). Jis negali pakęsti religijos, kurios nelydi teisingumas: „Nešdinkitės nuo manęs su savo giesmių triukšmu!“ (5, 23). Tačiau, būdamas Sandoros Dievas, jis nuolat kviečia atsiversti: „Ieškokite VIEŠPATIES ir būsite gyvi“ (5, 6), ir žada galutinį tautos atstatymą (9, 11–15).
Ses. Benedicte Rollin RA
