01
09 /
2011
Šio mėnesio „Magnificat“ viršelyje publikuojamas paveikslas yra vieno žymiausių rusų ikonų mokyklos tapytojo Andriejaus Rubliovo tapytas atvaizdas (1410–1420 m.), saugomas Maskvos Tretjakovo galerijoje.
Andriejus Rubliovas gimė apie 1360 m., mirė apie 1428–1430 m., bet nėra žinomas nei jo tikrasis vardas, nei gimimo vieta. Andriejus – vienuoliškas vardas, kurį tapytojas gavo jau įstojęs į vienuolyną, o Rubliovo pravardė duota, kai jis tapo „šventųjų atvaizdų tapytoju“. A. Rubliovas tapė ikonas Maskvos ir Vladimiro soboruose bei cerkvėse. Apie šį ikonų meistrą biografinių žinių išliko nedaug. Viename iš mums žinomų šaltinių – A. Rubliovo amžininko vienuolio Nikono gyvenimo aprašyme – ikonų meistras Andriejus minimas ir kaip šventųjų atvaizdų tapytojas, ir kaip žmogus, pasižymintis išmintimi ir kitomis dorybėmis.
Kartu su ikonų tapytojais Daniilu Čiornij ir Teofanu Graiku A. Rubliovas nutapė freskas Švč. Trejybės (Troiecki) sobore, Maskvos Andronikovo cerkvėje (abiejose šventovėse neišliko), be to, tapė Maskvos Kremliaus Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (Blagoveščenski) sobore, Vladimiro Švč. Dievo Motinos Užmigimo (Uspenskij) sobore. Dažnai jis tapydavo ikonas toms šventovėms, į kurias būdavo kviečiamas sukurti sienų tapybos.
Tradiciškai Deesis (viešpataujančio Jėzaus) grupėje, be Jėzaus Kristaus ir Dievo Motinos, būdavo tapomi įvairių šventųjų, tarp jų ir šv. Mykolo arkangelo atvaizdai. Aptariama „Šv. Mykolo arkangelo“ ikona taip pat yra iš Deesis grupės, manoma, sukurta Švč. Dievo Motinos Užmigimo (Uspenskij) soborui, pastatytam Zvenigorode prie Maskvos. Iki mūsų dienų išliko trys šios grupės ikonos, kurios 1918 m. buvo atsitiktinai surastos netoli šios šventovės. Be „Šv. Mykolo arkangelo“, šiai grupei priklausė „Viešpaties Išganytojo“ ir „Šv. Pauliaus“ atvaizdai.
Zvenigorode surastoje ikonoje šv. Mykolas arkangelas pavaizduotas pagarbiai nulenkęs galvą Viešpačiui. Atvaizdas primena arkangelą iš A. Rubliovo ikonos „Švč. Trejybė“ (apie 1425–1428 m., Tretjakovo galerija). Zvenigorodo šventovei kadaise priklausiusi ikona perteikia bizantiškos ikonografijos atvaizdo tipą. Arkangelas nutapytas kaip vyriausias dangaus kariuomenės vadas, kairėje jo rankoje pavaizduota ietis, dešiniąja ranka jis laiko drabužį. Kaip kitoms A. Rubliovo tapytoms ikonoms, taip ir šiam atvaizdui būdinga švelnus piešinys ir simbolinės prasmės. Šv. Mykolo arkangelo plaukai yra perjuosti melsva juosta, jis dėvi tamsraudonį chitoną ir mėlyną apsiaustą. Arkangelo veidas, rankos ir sparnai nutapyti gelsvais tonais, kurie tarsi įsilieja į paauksuotą foną, simbolizuojantį nežemišką šviesą.
Arkangelo galvos ir sparnų virpantys kontūrai perteikia šios dangaus būtybės netvarumą ir kartu jos realų siluetą. A. Rubliovas per šį arkangelo atvaizdą, sukurtą spalvomis, linijomis ir kompozicijos raiška, galbūt „užrašė“ savo ir amžininkų maldavimus bei giesmes Išganytojui.
„Šv. Mykolas arkangelas“, kadaise buvęs Deesis grupėje su „Šv. Gabrieliaus arkangelo“ ikona, į mus prabyla kiekvieną kartą vis kitomis simbolinėmis prasmėmis. Šiame paveiksle šv. Mykolas arkangelas, kaip visų krikščionių globėjas, perteikia pergalės prieš tamsiąsias jėgas, taip pat ir meilės bei pasišventimo Viešpačiui idėjas.
Dr. Neringa Markauskaitė
