01
04 /
2015
Apaštalui ir evangelistui Jonui Bažnyčios Tradicija priskiria ketvirtąją Evangeliją, Apreiškimo knygą ir tris laiškus. Anot kitų evangelistų, Jonas buvo Zebediejaus ir Salomės sūnus, kaip ir jo brolis Jokūbas (Vyresnysis). Kilęs iš Galilėjos, greičiausiai Betsaidos, esančios prie Tiberiados ežero, Jonas, kaip ir jo tėvas, buvo žvejys, kai Jėzus jį kartu su Jokūbu pasišaukė sekti paskui save. Apie savo pašaukimą pasakodamas Evangelijoje, Jonas mini, kad drauge su Andriejumi jis buvo Jono Krikštytojo mokinys. Išgirdęs savo mokytojo žodžius „Štai Dievo Avinėlis!“ (Jn 1, 36), Jonas nusekė paskui tą, kurio širdyje nuo šiol pasiliks visą likusį gyvenimą.
Vis dėlto gyvenimas su Jėzumi „Boanerges“ (griaustinio sūnui) buvo ištisa nuolatinio atsivertimo mokykla: nors labai greitai jis tapo apaštalų didžiojo trejeto nariu (šalia Petro ir brolio Jokūbo), jam dar teko išmokti valdyti savo įtūžį dėl Jėzaus nepriimančių samariečių; atsisakyti šlovės ambicijų, netgi tam tikro polinkio į sektantizmą (plg. Lk 9, 49).
Nepaisant šių jaunystės trūkumų, Jonas vadinamas mylimuoju mokiniu. Per Paskutinę vakarienę jis, prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės, priima Jo širdies skaudžią paslaptį apie išdaviką. Jis vienintelis iš mokinių seka paskui Jėzų iki Kryžiaus, kur Kristus jam duoda Mariją kaip motiną. Velykų rytą jis pirmas iš apaštalų įtiki prisikėlimą vos išvydęs paliktų drobulių ženklą.
Jaunasis mokinys ilgai gyveno, ir ūmusis Jonas ilgainiui tapo švelniu ir romiu senoliu, kuris savo ganomuosius (sakoma, kad jis buvo Vyresnysis Efeze) nuolat drąsino mylėti vienas kitą, kaip Jėzus juos myli. Nugyvenęs gyvenimą, pilną didelių malonių ir taip pat persekiojimų, mankštinamas Šv. Dvasios mokykloje, senolis apaštalas galiausiai gavo iš jos paskatą įamžinti giliai širdyje įsiskverbusią Žodžio šviesą ir nenugalimą meilę Mokytojui ketvirtojoje Evangelijoje (apie 96 m. po Kr.), – kad „tikėdami turėtumėme gyvenimą“ (Jn 20, 31). Pirmasis Jono laiškas mus drąsina nenuleisti rankų siekiant mylėti brolius Kristaus meile, o Apreiškimo knyga (apie 95 m. po Kr.) – siekiant išlaikyti viltį persekiojimų laikotarpiu.
Šv. Jonas mirė apie 100 m. po Kr., Trajano valdymo pradžioje. Paskutiniai prisikėlusio Jėzaus žodžiai apie jį, po stebuklingo valksmo ant Galilėjos ežero, kviečia branginti jo dvasinį paveldą Bažnyčioje: „Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu…“
Parengė šv. Jono broliai (joanitai)
