01
01 /
2020
Praėjusiais metais popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į visų pakrikštytųjų misiją nešti Evangelijos žinią pasauliui: „Šiandien reikia naujo impulso Bažnyčios misionieriškajai veiklai, kad drąsiai būtų skelbiamas miręs ir prisikėlęs Jėzus. Pasiekti paribius, Evangelijos dar negirdėjusius žmones, jų kultūras ir religines aplinkas – visa tai mes vadiname „missio ad gentes“. Taip pat turime atsiminti, kad Bažnyčios misijos esmė yra malda.
Istorija
Popiežiaus kvietimą melstis jo pasiūlyta intencija kasmet, kas mėnesį gauna viso pasaulio katalikai. Ir ši apaštalavimo malda praktika gyvuoja jau 175 metų!
Jos ištakos siekia 1844 m. Iš misijų kraštų, dažniausiai Pietų Indijoje, sugrįžę kunigai mėgdavo aplankyti Pietų Prancūzijos jėzuitų kolegijos namus, kuriuose patys kitados buvo ugdomi. Su begaliniu entuziazmu jie pasakodavo apie savo darbus ir patirtis tolimuose kraštuose bei minias žmonių, dar nepažįstančių Evangelijos. Šie pasakojimai žadindavo jaunųjų jėzuitų aistras dėl Viešpaties, bet ir kėlė liūdesį matant, koks dar ilgas kelias jų laukia iki kunigystės ir misijų. Tuomet studentų dvasios tėvas Fransua Ksavjė Gotrelė (François Xavier Gotrelet) pasiūlė jiems naują būdą būti apaštalais ir misionieriais kasdieniame gyvenime. 1844 m. gruodžio 3 d., minint šv. Pranciškų Ksaverą, jis priminė studentams, kad didysis misionierius pasiekė Kinijos pakraščius vedamas vien begalinės, kaip ugnis liepsnojusios meilės Kristui. Tad ir jie turį siekti įgyvendinti tą pačią misiją ten, kur yra – ne Tolimuosiuose Rytuose, bet seminarijoje. Juk tai tas pats apsisprendimas, tas pats Jėzaus pašaukimas, ta pati beprotiška meilė ir ta pati misija, tik kitoje vietoje ir kitokia forma. Tėvas Gotrelė kvietė visus – studentus ir dėstytojus, savo ugdytinius ir kitus – tapti misionieriais čia ir dabar, aukojant Dievui savo dienos darbus, mintis, džiaugsmus ar kentėjimus ir tampant atviriems Kristui atliekant kasdienes gyvenimo užduotis bei pareigas. Šitaip tėvas Gotrelė padėjo suprasti, kad meilė ir atsidavimas atliekant kokį nors darbą yra kur kas svarbiau už patį darbą, už rezultatą. Kitaip sakant, svarbiausia ne daug daryti, bet labai mylėti.
Konkreti praktika, kurios laikytis t. Gotrelė kvietė, buvo Dienos paaukojimo malda, kalbama rytą. Tai, kas ilgainiui įgavo pavadinimą „maldos apaštalavimas“, jauniesiems jėzuitams tapo keliu kasdien ieškoti ir atrasti Dievą visuose dalykuose, net pačiuose kasdieniškiausiuose, idant visur ir visada galėtų mylėti ir tarnauti (plg. „Dvasinės pratybos“, 233). Taip jie savo pastangas galėjo labiau susieti su Jėzaus auka Tėvui, kurią jie kas rytą švęsdavo Eucharistijoje. Jų pasiaukojimas tam tikru būdu tapo eucharistiniu pasiaukojimu, kaip visas Jėzaus gyvenimas buvo ir toliau yra slėpiningu būdu eucharistinis. Jie suprato, kad būtent toks savo dienos minčių, darbų, džiaugsmų ir kentėjimų – viso, kas jie yra ir ką turi, – paaukojimas Dievui tampa tikru apaštalavimu, atjautos pasauliui, kokios kupina buvo Jėzaus širdis, misija. Tai tylus, nuolankus, paslėptas, bet labai svarbus ir veiksmingas apaštalavimas, dvasiniu būdu suvienijantis su Jėzumi, glaudžiantis prie jo Švenčiausios Širdies ir įsiliejantis į visą Bažnyčios misiją.
Apaštalavimo malda sklaida
Maldos apaštalavimo praktika labai greitai ėmė plisti ir tarp pasauliečių. Per keletą metų ji sparčiai pasklido po visą Prancūziją ir už jos ribų. Parapijose ir katalikiškose įstaigose būrėsi maldos apaštalavimo grupelės.
Šis jau nesuskaičiuojamas savo gyvenimus Dievui dvasiniu būdu aukojančių tikinčiųjų tinklas patraukė popiežiaus Leono XIII dėmesį. Popiežius ėmė jį globoti ir pavedė Jėzaus Draugijai jam vadovauti. 1879 m. jis pasiūlė mėnesio intenciją, kviesdamas visus tikinčiuosius melstis kokiu nors žmonijai ar Bažnyčiai rūpimu klausimu. Dažnai malda popiežiaus pasiūlyta intencija buvo siejama ir su pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai praktika pirmąjį mėnesio penktadienį.
Apaštalauja ir šventieji
Neįmanoma neprisiminti šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, kuri buvo šio naujo proveržio Bažnyčioje amžininkė bei dalyvė. Yra žinoma, kad ji uoliai meldėsi popiežiaus pasiūlytomis mėnesio intencijomis. Gal tėvo Gotrelė mokymas padėjo ir jai ieškant savo „mažojo kelelio“?.. Nepaprastas troškimas būti misioniere neišeinant už Karmelio vienuolyno sienų bei savosios misijos – Bažnyčios širdyje būti meile – atradimas ir nuolatinė malda už du jaunus kunigus misionierius turbūt irgi nėra atsitiktiniai; jie kupini to laiko misionieriškos dvasios.
1927 m. popiežius Pijus XI Misijų globėjais paskelbia šv. Pranciškų Ksaverą ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę ir po metų prie pirmosios mėnesio intencijos prideda antrąją. Taip Bažnyčios liturginiame kalendoriuje atsiranda bendroji ir evangelizacinė mėnesio intencijos.
Po Vatikano II Susirinkimo Maldos apaštalavimas kaip tikinčiųjų asociacija tampa tinklu, taip labiau atspindėdamas šios iniciatyvos esmę: būti ne dar viena institucija Bažnyčioje, bet nauju ryšiu, suvienijančiu visas institucijas, bendruomenes ir sąjūdžius po viena – Bažnyčios misijos – vėliava.
Kaip meldžiamės šiandien?
Šiandien šis tinklas žinomas kaip Pasaulinis popiežiaus maldos tinklas ir apima 98 šalis. Popiežius Pranciškus šiems visame pasaulyje besimeldžiantiems broliams ir seserims kas mėnesį patiki vieną maldos intenciją už žmonijai ir Bažnyčiai iškylančius iššūkius.
Maldos intencijų temas siūlo ir jų atrankoje dalyvauja didelis būrys žmonių: Pasaulinio popiežiaus maldos tinklo padaliniai, Romos kurija, jos kongregacijos, tarybos, komisijos ir jų darbuotojai. Pristatytus siūlymus (jų būna apie 500) aptaria ir išnagrinėja tarptautinė darbo grupė, atrenkanti tai, kas jai atrodo svarbiausia, už ką verta mobilizuoti maldai visą Bažnyčią. Tuomet sudaromas sąrašas, kuris įteikiamas popiežiui. Popiežius peržiūri temas, jas apmąsto, meldžiasi, ir susitikęs su Pasaulinio maldos tinklo atsakinguoju pasako, ko nori, pataria, kaip paaiškinti ir pristatyti jo parinktas temas. Tad mėnesio maldos intencijos yra Šventojo Tėvo rūpesčio, atjautos pasauliui bei įžvalgos vaisius, įgaunantis visuotinę reikšmę ir įkūnijantis Jėzaus Širdies atjautą pasauliui. Patikėdamas mūsų maldai mėnesio intencijas, popiežius kviečia išplėsti akiračius, širdžių horizontus ir atjautos ribas iki žmonijos bei Bažnyčios pakraščių.
O kaip melstis ir kada? Svarbu ne tiek laikas, kiek reguliarumas. Pavyzdžiui, galima pasirinkti tam tikrą momentą, visuomet tą patį, kasdien, ir paskirti maldai kelias minutes, gal penkias, gal dešimt, tuo maldos momentu liautis darius ką kita, susikaupti ir tyloje pabūti Viešpaties akivaizdoje, kurti ryšį su juo. To gali pakakti, kad mūsų širdis atsimainytų.
Nuo šių metų apaštalauti meldžiantis už žmonijai ir Bažnyčiai iškylančius iššūkius jums padės ir „Magnificat“ maldynėlis. Numerio pabaigoje pateiksime keletą minčių popiežiaus siūlomos mėnesio intencijos tema, Dienos paaukojimo maldą bei mėnesio intenciją.
Pasaulinio popiežiaus maldos apaštalavimo tinklo naujienų bei mėnesio intenciją pristatantį vaizdo įrašą (užsienio kalbomis) galite peržiūrėti internetinėje svetainėje www.popesprayer.va, lietuvių kalba (su subtitrais) – svetainėje www.radiovaticana.lt.
Sekti naujienas ir melstis taip pat galite naudodamiesi mobiliąja programėle Click To Pray (Paspausk ir melskis) ar įvairiais formatais prieinama skaitmenine platforma clicktopray.org.
Jėzus kviečia. Atsiliepkime.
Kristina Rankelytė
