Žmonijos atgimimas prasidėjo nuo moters. Moterys yra gyvybės versmės. Tačiau jos nuolat įžeidinėjamos, mušamos, prievartaujamos, verčiamos užsiimti prostitucija ar užgniaužti savo įsčiose užsimezgusią gyvybę. Kiekvienas smurtas prieš moterį yra Dievo, gimusio iš moters, išniekinimas. Žmonijos išganymas atėjo per moters kūną. Tad mūsų požiūris į moters kūną ir elgesys su juo yra mūsų žmoniškumo rodiklis. Kaip dažnai moterų kūnai aukojami ant pasaulietiškų reklamos, pelningumo, pornografijos altorių ir išnaudojami kaip daiktas. Moterų kūnai turi būti išvaduoti nuo vartotojiškumo, juos reikia gerbti ir branginti. Moters kūnas yra visų kilniausias, nes jame prasidėjo ir iš jo gimė mus išgelbėjusi Meilė! Motinystė mūsų dienomis taip pat žeminama, nes vienintelis augimas, kuris vertinamas – tai ekonomikos augimas. Yra motinų, kurios leidžiasi į sudėtingas keliones trokšdamos žūtbūt suteikti geresnę ateitį savo įsčių vaisiui, tačiau pasmerkiamos daugybės žmonių pilnais pilvais, bet tuščiomis meilės neturinčiomis širdimis.
Popiežius Pranciškus, Homilija Švč. Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės proga,
2020 m. sausio 1 d., in: vatican.va.
„Magnificat“ vertimas.
***
Glaustai apžvelgęs tikrovę, norėčiau pabrėžti: nors moters teisės pripažįstamos kur kas plačiau, o moterys daug labiau dalyvauja viešojoje erdvėje, kai kurioms šalims šiuo atžvilgiu dar reikia smarkiai ūgtelėti. Iki galo neišrauti nepriimtini papročiai. Pirmiausia gėdingas smurtas, kartais vykdomas prieš moteris, netikęs elgesys šeimoje ir įvairios vergystės formos yra ne vyriškos jėgos parodymas, bet veikiau bailus nuosmukis. Verbalinis, fizinis ir seksualinis smurtas prieš moterį prieštarauja pačiai santuokinės vienybės prigimčiai. Galvoje turiu moters genitalijų smarkų žalojimą kai kuriose šalyse, taip pat nelygias galimybes gauti orų darbą ir atsakingas pareigas. Istorijoje gausu patriarchalinių kultūrų, kur moteris laikoma žemesne būtybe, perlenkimų pėdsakų, tačiau neužmirškime nė „surogatinės motinystės“ ar „moters kūno instrumentalizacijos bei komercializacijos dabartinėje žiniasklaidinėje kultūroje“. Kai kas mano, jog daugelis dabartinių problemų kyla iš moters emancipacijos. Tačiau net šis argumentas yra negaliojantis, „jis apgaulingas, jis nėra teisingas! Tai – vyriškasis mačizmas“. Vienodas vyro ir moters kilnumas skatina mus džiaugtis, kad įveikiamos diskriminacijos senos formos ir šeimoje plėtojasi abipusiškumo praktika. Net jei kyla feminizmo formų, kurių negalima laikyti tinkamomis, ne mažiau kaip Dvasios darbu gėrėkimės aiškesniu moters kilnumo bei jos teisių pripažinimu.
Šventasis Tėvas Pranciškus, Posinodinis apaštališkasis paraginimas
AMORIS LAETITIA apie meilę šeimoje, 54,
Kaunas: Lietuvos Vyskupų konferencija / Katalikų interneto tarnyba, 2016, p. 37–38.
***
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija vasario mėnesį:
Melskimės už moteris, tapusias smurto aukomis, kad visuomenė išgirstų jų kančias, jas išklausytų ir apgintų.