10
11 /
2021
Viešpats žino, koks sunkus gali būti gyvenimas. Jis žino, kad daug kas vargina širdį: nusivylimai ir praeities žaizdos, naštos, kurias tenka nešti, ir skriaudos, kurias reikia iškęsti dabartyje, netikrumas ir nerimas dėl ateities.
Viso to akivaizdoje pirmasis Jėzaus žodis yra kvietimas judėti ir reaguoti: „Ateik.“ Kai nesiseka, klaidinga yra pasilikti ten, kur esame, ir gulėti. Regis, akivaizdu, bet kaip sunku reaguoti ir atsiverti! Tai nėra lengva. Tamsiomis akimirkomis natūraliai norisi užsisklęsti savyje, kartoti sau, koks neteisingas yra gyvenimas, kokie nedėkingi kiti, koks blogas pasaulis ir pan. Visi tai žinome. Ne kartą esame tai patyrę… Tačiau pasilikdami užsisklendę viską matome juodai. Tada net susidraugaujame su liūdesiu, kuris tampa mums tarsi namais: jis mus įveikia; šitas liūdesys – baisus dalykas. Jėzus gi nori mus iš šios klampynės ištraukti, todėl kiekvienam mūsų sako: „Ateik!“ – „Kas?“ – „Tu, tu, tu…“ Išeitis – užmegzti santykį, ištiesti ranką ir pakelti žvilgsnį į tą, kuris mus tikrai myli.
Iš tikrųjų nepakanka tik išeiti iš savęs, reikia žinoti, kur eiti. Nes daugelis tikslų yra iliuziniai: jie žada poilsį ir tik trumpam prablaško; garantuoja ramybę ir suteikia pramogą, palikdami žmogų ankstesnėje vienatvėje; jie yra tarsi fejerverkai. Štai kodėl Jėzus nurodo, kur eiti: „Ateikite pas mane.“ Ir labai dažnai, susidūrę su gyvenimo našta ar skausminga situacija, bandome pasikalbėti su kuo nors, kas mus išklauso, su draugu, specialistu… Labai gerai tai daryti, bet nepamirškime Jėzaus! Nepamirškime jam atsiverti ir papasakoti apie savo gyvenimą, patikėti jam žmones ir situacijas. Galbūt mūsų gyvenime yra sričių, kurių dar niekada jam neatvėrėme ir kurios liko tamsios, nes niekada nematė Viešpaties šviesos. Kiekvienas mūsų turi savo istoriją. Jei kas nors turi šią tamsią sritį, ieškokite Jėzaus, eikite pas gailestingąjį misionierių, eikite pas kunigą, eikite pas… Bet eikite pas Jėzų ir visa tai pasakykite Jėzui. Šiandien jis visiems sako: „Būkite geros nuotaikos, nepasiduokite gyvenimo naštai, neužsidarykite susidūrę su baime ar nuodėme, bet ateikite pas mane!“
Jis laukia mūsų, visada laukia; ne tam, kad stebuklingai išspręstų mūsų problemas, bet kad sustiprintų mus mūsų sunkumuose. Jėzus nuima ne gyvenimo naštą, bet širdies sielvartą; jis nenuima kryžiaus, bet neša jį kartu su mumis. Ir su juo kiekviena našta tampa lengva (plg. Mt 11, 30), nes jis yra poilsis, kurio ieškome. Kai Jėzus įžengia į mūsų gyvenimą, ateina ramybė, kuri išlieka net išbandymuose, kentėjimuose. Eikime pas Jėzų, skirkime jam savo laiką, kasdien susitikime su juo maldoje, pasitikėjimo kupiname asmeniniame pokalbyje, susipažinkime su jo žodžiu, be baimės iš naujo atraskime jo atleidimą, raminkime save jo Gyvybės duona: šitaip jausimės jo mylimi, paguosti.
Popiežius Pranciškus,
Viešpaties angelo malda, 2017 m. liepos 9 d.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija lapkričio mėnesį:
Melskimės, kad nuo depresijos ar perdegimo kenčiantys žmonės rastų šviesos ir pagalbos, kuri sugrąžintų jiems norą gyventi.
