15
06 /
2016
Prieš 25 metus, 1991 m. birželio 5 d., popiežius šv. Jonas Paulius II Lomžos katedroje susitiko su Lenkijos lietuviais bei maldininkais iš Lietuvos. Tai buvo bene pirmasis istorijoje toks masiškas (keliolikos tūkstančių) iš Lietuvos atkeliavusių piligrimų susitikimas su Šventuoju Tėvu; savo ruožtu popiežius pirmą kartą istorijoje taip priartėjo prie Lietuvos sienų. Šis šv. Jono Pauliaus II susitikimas su lietuviais tiesė kelią į ilgai lauktą Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje; jo kreipimasis sudėtingu metu – tarp Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių – buvo svarbi moralinė parama už savo laisvę kovojančiai Lietuvos valstybei. Kreipdamasis į maldininkus lietuviškai, Šventasis Tėvas bylojo: „Lietuva! Girdžiu tavo balsą. Girdžiu balsą prie Baltijos gyvenančios ir po pasaulio kontinentus išsisklaidžiusios Tautos. Ir atsiliepiu į šį balsą iš čia, kai esu taip arti. Tikiuosi, kad susitikimas su lietuviais Lomžoje priartins tą dieną, kai keliaujančio popiežiaus kelyje rasis ir Lietuva. Iš Lomžos katedros mano kelionės į Lietuvą reikalą pavedu Tai, kuri spindi Aušros Vartų šventovėje ir yra mums – jums, lietuviai, ir popiežiui – Aušra, šviečianti visiems.“
Prieš 1200 metų, 816 m. birželio 12 d., mirė popiežius Leonas III. Romiečio Leono III pontifikatas truko kiek ilgiau nei 20 metų. Bizantijos ir Frankų karalystės konkuravimo akivaizdoje šis popiežius rodė aiškią paramą Karoliui Didžiajam. Turbūt dėl tokios laikysenos Leonui III teko išgyventi pasikėsinimą (per procesiją jis buvo parblokštas ant žemės, mėginant išrauti liežuvį ir apakinti) ir kuriam laikui bėgti iš Romos. 800 m., pirmąją Kalėdų dieną, popiežius nustebino pasaulį, vainikuodamas Karolį Didįjį imperatoriumi Vatikano Šv. Petro bazilikoje. Kad ir būdamas Karolio Didžiojo rėmėju, Leonas III atsižvelgė į Rytų krikščionių poziciją ir nesutiko įtraukti į oficialų tikėjimo išpažinimo tekstą frankų teologų siūlomo įterpinio „ir Sūnaus“ (kalbant apie Šv. Dvasios kilmę).
Prieš 50 metų, 1966 m. birželio 14 d., popiežius Paulius VI panaikino Draudžiamųjų knygų indeksą („Index librorum prohibitorum“). XVI a. atsiradusio knygų sąrašo tikslas buvo apsaugoti katalikus nuo klaidingą mokymą skleidžiančių ir nemoralių knygų skaitymo. Pirmasis toks sąrašas (į jį galėjo būti įtraukiami visi kokio nors autoriaus kūriniai, konkretūs veikalai ar paskiros jų dalys) buvo paskelbtas 1559 m. ir vėliau buvo nuolat atnaujinamas (paskutinė, 20-oji laida pasirodė 1948 metais). Nuolatiniam indekso atnaujinimui buvo įkurta speciali Indekso kongregacija, kuri gyvavo iki 1917 m. (tada Indekso priežiūrą perėmė Šv. Oficijos kongregacija – dabartinės Tikėjimo mokslo kongregacijos pirmtakė). Vienintelis lietuvis, kada nors patekęs į Draudžiamųjų knygų indeksą, buvo Mikalojus Radvila Juodasis – dėl 1556 m. išleisto protestantiško „Tikėjimo išpažinimo“ (Confessio fidei).
Prieš 25 metus, 1991 m. birželio 18 d., Vilniuje mirė arkivyskupas Julijonas Steponavičius. Dėl nenuolaidžiavimo sovietų valdžiai 1961 m. ištremtas iš Vilniaus, vyskupas Steponavičius tik senatvėje, sulaukęs Sąjūdžio ir Lietuvos atgimimo, grįžo gyventi į Vilnių; 1989 m. jis buvo paskirtas ordinaru ir gavo arkivyskupo titulą. Prieš tai jam buvo leista aplankyti Romą: čia vyskupas susitiko su Jonu Pauliumi II ir dalyvavo savo būsimo įpėdinio Audrio Juozo Bačkio konsekracijoje. Per pusantrų metų Vilniuje Julijonas Steponavičius spėjo atšventinti arkikatedrą, į ją grąžinti šv. Kazimiero relikvijas, įkurti Pal. Jurgio Matulaičio parapiją, atšventinti jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčią. 1991 m. birželį Lomžoje šv. Jonas Paulius II, sužinojęs apie sunkią Vilniaus ganytojo ligą, kun. Vaclovo Aliulio paprašė: „Pasakyk arkivyskupui, kad aš meldžiuosi už jį…“
Prieš 450 metų, 1566 m. birželio 19 d., Edinburge gimė Škotijos ir Anglijos karalius Jokūbas I Stiuartas. Katalikų tėvų sūnus, kūdikystėje netekęs tėvo ir atskirtas nuo motinos Marijos Stiuart, vienų metų Jokūbas buvo vainikuotas Škotijos karaliumi, o 1603 m. tapo ir Anglijos valdovu. Išaugintas kaip protestantas, jaunystėje Jokūbas buvo didelis raganų medžioklės entuziastas, tačiau nepasižymėjo tokiu nuožmiu katalikų persekiojimu, kaip jo pirmtakė Elzbieta I. Vis dėlto 1605 m. susekus vadinamąjį Parako sąmokslą, siejamą su katalikais, valdovas išleido reikalavimą prisiekti ištikimybę karaliui, nepaisant popiežiaus valios. Jokūbo I vardas labiausiai pagarsėjo biblistikos istorijoje: 1611 m. pasirodė jo inicijuotas ir jo vardu vadinamas epochinės reikšmės Šv. Rašto vertimas į anglų kalbą (King James’ Bible).
Prieš 450 metų, 1566 m. birželio 20 d., Gripsholmo pilyje (Švedijoje) gimė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza. Būsimasis karalius gimė ir augo sudėtingomis aplinkybėmis – jo tėvams esant namų arešte. Nors tėvas, vėliau tapęs Švedijos karaliumi Jonu III, išpažino liuteronybę, motina Kotryna Jogailaitė, Zigmanto Augusto sesuo, išauklėjo sūnų kaip kataliką. 1587 m. vainikuotas Lenkijos karaliumi ir netrukus pripažintas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Zigmantas Vaza valdė Abiejų Tautų Respubliką bemaž 45 metus. Būdamas principingas katalikas, valdovas pagal išgales rėmė Katalikų Bažnyčią ir, nors jo galios buvo ribotos, daug prisidėjo prie to, kad Lenkija ir Lietuva liktų katalikiškos valstybės. Monarchas ypač karštai rėmė 1596 m. sudarytą Brastos uniją, iš kurios gimė graikų (Rytų) apeigų katalikų Bažnyčia, taip pat rūpinosi savo giminaičio (senelio brolio) Kazimiero Jogailaičio šventumo patvirtinimu. Vilniaus katedroje, kurioje buvo susituokę jo tėvai, jis pradėjo statydinti prabangią Šv. Kazimiero koplyčią. Trumpai buvusio Švedijos karaliumi Zigmanto Vazos dėka į Lenkijos ir Lietuvos katalikų liturginį kalendorių buvo įtraukti šventųjų Švedijos karalystės globėjų minėjimai – jie Lietuvos vyskupijų liturginiuose kalendoriuose išliko net iki I pasaulinio karo…
Prieš 50 metų, 1966 m. birželio 20 d., Liuvene mirė monsinjoras Žoržas Lemetras (George Lemaître). Šis belgų kunigas, baigęs fizikos, matematikos ir astronomijos mokslus, 1927–1931 m. paskelbtuose straipsniuose pagrindė Visatos plėtros teoriją, nustatydamas plėtimosi dėsnį bei jo konstantą ir suformuluodamas „Didžiojo sprogimo“ teoriją.
Prieš 1200 metų, 816 m. birželio 22 d., išrinktas popiežius Steponas IV. Svarbiausias trumpo, vos septynerius mėnesius trukusio jo pontifikato vaisius – kelionė į Reimsą, kur popiežius Frankų imperijos imperatoriumi vainikavo Karolio Didžiojo sūnų Liudviką Pamaldųjį. Šis įvykis ilgiems laikams Vakarų Europoje įtvirtino praktiką, kad prerogatyva suteikti imperatoriaus karūną priklauso popiežiui.
Dr. Liudas Jovaiša
