01
09 /
2020
Nė viena Dievo savybė žmogui niekada nebuvo tokia svarbi kaip jo gailestingumas, o popiežius Pranciškus gailestingumą pavadina esminiu Dievo bruožu. Labiau suprasdami, kas ir koks yra Dievo gailestingumas, galėtume geriau pažinti Dievo širdį ir gyventi Dievo gailestingumu bendruomenėje, Bažnyčioje.
Gailestingumas Šv. Rašto tekstuose
Biblijoje Dievas atsiskleidžia kaip jautrus ir maloningas, kantrus ir supratingas, atlaidus ir gailestingas. Dievo gailestingoji meilė nuolat apgiedama psalmėse: „Viešpats yra gailestingas ir mylintis, lėtas supykti ir kupinas ištikimos meilės“ (Ps 103, 8); „geras kiekvienam yra Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams“ (Ps 145, 9); „užjaučiąs ir gailestingas yra Viešpats, jis atleidžia nuodėmes, jis padeda nelaimėje“ (Sir 2, 11), apsireiškia Dievui kuriant pasaulį, pasirenkant Izraelio tautą tarp kitų tautų ir rūpinantis ja, ir pasiekia kulminaciją Dievo Sūnui įsikūnijant, atperkant ir išganant žmoniją.
Dievo gailestingumas – žmogų pranokstanti tikrovė, gal dėl to Šventasis Raštas vartoja net keletą žodžių išreikšti šiai sunkiai apibūdinamai Dievo savybei.
Senojo Testamento vertimuose nuolat girdime žodį „gailestingumas“, tačiau hebrajų kalboje nėra konkretaus žodžio „gailestingumui“ ar „gailestingajai meilei“ išreikšti. Dievo gailestingumui nusakyti vartojami keli terminai: hesed (gerumas), emet (tiesa, ištikimybė), rehamim (užuojauta, motiniškas švelnumas), yasha (išganymas), berit (sandora) ir t. t. Kiekvienas atskirai jie išreiškia kokią nors žmogaus ar Dievo savybę: kantrybę, gerumą, atlaidumą, o visi kartu leidžia suvokti, kas ir koks yra Dievo gailestingumas.
Hesed – Dievo gailestingas gerumas
Šį mėnesį apsistosime prie hebrajiško žodžio hesed, pirmiausia reiškiančio gerumą. Tai nėra prigimtinis gerumas. Veikiau jis valingas, sąmoningas, trokštantis ir darantis kitam gera. Svarbu pabrėžti, kad šis žodis vartojamas kalbant apie santykius, sujungiančius du asmenis, kurie ne tik linki vienas kitam gero, bet ir pažada vienas kitam ištikimybę. Jis turbūt geriausiai išreiškia santuokos tarp vyro ir moters tikrovę. Taigi šis žodis vartojamas apibūdinti vieno žmogaus laikyseną kito žmogaus atžvilgiu. Tačiau dažniausiai (net tris kartus daugiau) šis žodis apibūdina palankią, gero linkinčią ir gera darančią Dievo laikyseną tikinčiojo, tautos ar žmonijos atžvilgiu.
ST žodis hesed pavartotas 247 kartų, dažniausiai psalmėse. Žodžiu hesed buvo apibūdinamas žmogus, darantis gerus darbus. Žmogus, darantis hesed, yra geras žmogus – geruolis, gerutis (Iz 57, 1). Patarlių knygoje skaitome: „Žmogaus gerumas daro jam pačiam gera, o negailestingas žmogus daro sau žalą“ (11, 17). Žmogus, darydamas gėrį kitiems, praturtina pats save, tampa dar geresnis ir laisvesnis. O negailestingo žmogaus blogi darbai naikina jo vidinę laisvę ir veda jį į pražūtį. Įdomu pastebėti, kad Išminties knygose, ypač Patarlių nedorėlis dažniausiai nėra savo blogų darbų veiksnys, – veikia ne jis, o jo rankos, liežuvis, kojos ir pan. Tai vienas iš būdų pasakyti, kad nedorą žmogų valdo ne protas ir laisva valia, bet jo kūno dalys, tai yra aistros, pomėgiai, geismai.
Žodžiu hesed, Šventasis Raštas taip pat apibūdina teisingą karalių. Gera darantis (hesed) karalius yra savo karalystės geradarys. „Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių, o jo sostas yra teisumo palaikomas“ (Pat 20, 28; plg. 2 Met 6, 42; 32, 32; 35,26). Taigi karaliaus ištikimi, geri darbai veda į teisumą ir teisingumą. Hesed – gerumas, malonė, palankumas – tampa dosnumu to, kuris daro gerus darbus. „Argi neklysta darantys pikta? Gerumo (gailestingumo) ir ištikimybės įgyja darantys gera“ (Pat 14, 22).
Pamažu žodis hesed imtas vartoti kaip religinis terminas, išskirtinai Dievo prigimties savybei pabrėžti. Tai ypač atsiskleidžia Psalmyne. Tiek Septuagintoje (ST graikų kalba), tiek ir Naujajame Testamente, gailestingumas išreiškiamas žodžiu eleos (ἔλεος). Šis žodis mums gerai žinomas iš maldos Kyrie eleison, kuri yra kreipimasis į Viešpaties gailestingumą. Vulgata (ST lotynų kalba) šiam hebrajiškam žodžiui suteikė dar daugiau atspalvių: gailestingumo (misericordia), atjautos (miseratio), pasigailėjimo (clementia) ir net malonės (gratia) prasmes.
Kad ir kas atsitiktų – hesed
Šiuolaikiniai egzegetai pabrėžia, kad hesed ST glaudžiai siejasi su sandora (berit), – gailestingumas sudaro sandoros esmę. Hesed žymi tvirtą, ištikimą Dievo meilę, pajėgią išlaikyti bendrystę, kad ir kas atsitiktų: „Manoji meilė niekada nuo tavęs nesitrauks“ (Iz 54, 10).
Kadangi Dievo sandora su savo išrinktąja tauta nuo pat pradžios yra pažymėta santykių nutraukimo ir atnaujinimo (Iš 32–34), akivaizdu, kad tokia ištikima, besąlygiška, dovanojanti Dievo meilė numano atleidimą. Atlaidi ir atleidžianti Dievo meilė tampa gailestingumu. Tai puikiai išreiškia tekstas iš Išėjimo knygos: „Esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę…“ (Iš 34, 6–7).
Ši ištikima, nepavargstanti meilė ypatingu būdu pasireiškia Sandoroje ir pasiekia kulminaciją naujojoje ir galutinėje Sandoroje per Jėzų Kristų.
t. Kazimieras Milaševičius OSB,
Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioras
