15
12 /
2016
Santuoka yra kelias į šventumą. Nieko daugiau ir nieko mažiau. Tuo buvo įsitikinęs prancūzų kunigas Anri Kafarelis (Henri Caffarel). Tuoj po II pasaulinio karo jis įkūrė tarptautinį sutuoktinių judėjimą Equipes Notre Dame (liet. Dievo Motinos komandos), kuris keliolika metų skleidžiasi ir Lietuvoje. Atsakingoji jo pora mūsų šalyje Vaidilė ir Dainius Šumskai paliudijo, kaip Dievas veikia judėjimo porų ir jų artimųjų gyvenime. Jie pakvietė į judėjimą jungtis ir kitas Santuokos sakramentą priėmusias poras.
„Judėjimo įkūrėjas tėvas Kafarelis nuo pat pradžių siekė, kad poros išgyventų Evangeliją kasdienybėje. Kunigas neieškojo porų, poros jį susirado. Tai ženklas, kad veikė Šventoji Dvasia. Kai poros paprašė, kad kunigas jas lydėtų, jie kartu ieškojo būdo, kaip gyventi Evangelija“, – pasakojimą apie 1938 metais įkurtą judėjimą pradėjo V. Šumskienė.
Kunigo A. Kafarelio ir sutuoktinių maldose gimė santuokinio gyvenimo regula, kurią sudaro šeši siekiai – paprastos kasdienio krikščioniško gyvenimo taisyklės. Jas kunigas Kafarelis suformulavo judėjimo chartijoje 1947 m. Jomis gyventi ir dalytis to vaisiais kviečiami visi judėjimo nariai.
„Šie siekiai – ne kažkas papildomo, kokia nors didelė našta. Kiekvienas krikščionis turėtų jais gyventi. Judėjime siekiame melstis asmenine malda, sutuoktiniai – melstis dviese ir su vaikais, skaityti Šventąjį Raštą, kartą per mėnesį maldos dvasioje pasikalbėti tarpusavyje, užsibrėžti laikytis tą mėnesį aktualios gyvenimo taisyklės ir kartą per metus dalyvauti bent 2 dienų rekolekcijose“, – siekius vardijo Vaidilė (juos rasite ir teksto pabaigoje).
Charakteringiausia šiam judėjimui yra sutuoktinių pokalbis. Pora susėda, prašo Viešpaties artumo pajautos ir pasikalba iš širdies. Tai judėjime vadinama „prisėdimu“. Siekiama, kad toks įvyktų kartą per mėnesį.
„Vyresnės poros, kurios ilgai dalyvauja judėjime, liudija, kad jiems „prisėdimas“ tapo gražiu jų gyvenimo akcentu. Jie planuoja jį iš anksto, ruošiasi jam, tai tampa it pasimatymu. Jis labai palaiko santykius. Kitos poros ir gyvena nuo prisėdimo iki prisėdimo.
Žinau porų, kurioms tai nesiseka, ilgą laiką negali susėsti ir pasikalbėti. Tada komanda labai stiprina, palaiko, meldžiasi už juos ir galiausiai tai pavyksta“, – pasakojo Šumskų pora.
Dar vienas Dievo Motinos komandas iš kitų judėjimų išskiriantis įsipareigojimas – tai gyvenimo taisyklė. Dažnai ji gimsta poroms besikalbant. Vienas sutuoktinis ar abu nutaria kažką keisti, kas padėtų dar labiau mylėti vienam kitą ir Dievą ir mėnesį kruopščiai laikosi šio sprendimo.
„Tarkime, pora pasiryžta kartą per savaitę išeiti į miestą išgerti kavos, pailsėti nuo rūpesčių ir tiesiog pabūti kartu. Atrodo, čia nieko ypatinga, bet jei tokią paprastą taisyklę praktikuoji vieną mėnesį, jau nebelieka ką praktikuoti – tai tampa įpročiu.
Tai gali būti ir dvasinė praktika. Mudu su vyru pasiryžome kartą per savaitę, ne sekmadienį, eiti į mišias. Jau dabar matome vaisius – net raginti vienam kito nebereikia. Susižvalgom ir viskas aišku – einam“, – džiaugėsi kaunietė.
V. Šumskienės įsitikinimu, judėjimo siūlomas metodas veikia puikiai. „Žinoma, esame silpni žmonės, vieną dieną mums pavyksta, kitą – ne. Dėl to vadiname tai kelione, kurią keliaujame visi kartu“, – pasakojo Vaidilė.
Suvienija sutuoktinius
Kai jiedu su vyru rado šį judėjimą – o tiksliau, judėjimas surado juos, – jie jau buvo aktyvūs krikščionys. Abu ateitininkai lankė ateitininkų šeimų bendruomenę, sekmadienio mišias, melsdavosi asmenine ir sutuoktinių malda. Pamatę siekius jie pamanė: „Visa tai mes jau darome!“
Kad ir kokie uolūs jie buvo, dar kažko trūko. Dievo Motinos komandos pasiūlė jiems tai, ko niekur kitur Bažnyčioje nerado – pamaldumą ne atskirai kiekvienam, bet abiem.
„Nebereikia savo tikėjimo išgyventi individualiai. Mes įpratę visur eiti po vieną, visko siekiame kaip individai. Bet šeimoje yra kitaip. Esame ne kartą girdėję, kad žmona sėdi bažnyčioje nuo ryto iki vakaro, o vyras jaučiasi labai apleistas. Arba atvirkščiai. Ar čia kaltas tikėjimas? Ne. Siekiai leidžia gilų tikėjimą praktikuoti abiem sutuoktiniams. Toks gyvenimas padeda augti kartu“, – pasakojo pora.
Šumskai pastebėjo, kad priklausymas Dievo Motinos komandai daugeliui sutuoktinių padeda pažinti vienam kitą. Ypač tam pasitarnauja sutuoktinių malda.
„Retai kada per pokalbį žmogus taip giliai atsiveria, kaip per maldą. Malda leidžia pažinti sutuoktinį, kuo jis dabar gyvena, kas jam svarbu. Galiausiai, tai padeda patirti, kokį Dievą sutuoktinis pažįsta“, – pasakojo Vaidilė ir Dainius.
Pažinti vienam kitą leidžia ir Dievo Žodžio skaitymas, dalijimasis juo bei „prisėdimas“. „Sutuoktinių pokalbis tikrai išsprendžia daug problemų, leidžia pažinti kitą ir pasidžiaugti tuo, kuo gyvename, kaip mums sekasi. Poros pokalbis irgi vyksta maldoje, jis įgauna kitokią spalvą. Priekaištai nėra tokie skaudūs. Mokaisi daugiau klausyti nei kalbėti“, – pasakojo Vaidilė.
Kuo ilgiau dalyvauja judėjime, tuo atviresni sutuoktiniai tampa vienas kitam ir bendruomenei. „Vien tai, kad reikia atverti namų duris ir priimti komandą kartą ar du kartus per metus, parodyti savo svetingumą, jau daro žmones atviresnius.
Be to, poros išmoksta dalytis savo tikėjimu. Šie prasmingi tikėjimo liudijimai stiprina sutuoktinius gyvenimo kelionėje. Žmonės tampa jautresni šalia esančiam, poros gyvena tikėjimu tikrąja ta žodžio prasme“, – aiškino pora.
Anot Šumskų, niekas taip nesuvienija sutuoktinių, kaip bendros dvasinės patirtys. Būtent tokias ir padeda patirti judėjimo pasiūlyti siekiai bei komandų susitikimai.
Komanda – kaip kumštis
Komandą paprastai sudaro 4–7 sutuoktinių poros ir kunigas. Įprasta, kad komandų nariai nesikeičia. Susitikimai vyksta kartą per mėnesį vis kitos poros namuose.
„Komandos gyvenimas yra itin svarbus. Labiausiai pajuntame tai vasarą, kada nustojame rinktis. Kai kurie siekiai, pavyzdžiui, „prisėdimas“, vasaros mėnesiais apmiršta. Pasiduodame pagundai manyti, kad „poros ir taip kalbasi“ ir nėra reikalo specialiai susėsti.
O reguliarūs komandos susitikimai įpareigoja – žinai, kad susitiksi, dalysiesi su kitais, reikės papasakoti, kaip sekėsi. Tai palengvina kelionę šventumo keliu“, – sakė V. Šumskienė.
Porų komanda tampa kaip kuštis, visokeriopai palaiko viena kitą, o svarbiausia, meldžiasi vieni už kitus.
Judėjimas neįpareigoja komandų kartu veikti ką nors papildomai, tačiau rekomenduoja, kad komandos nariai kartu švęstų šventes – gimtadienius, krikštynas ar burtųsi į kitus renginius, kurie vienytų.
„Pavyzdžiui, mūsų komanda jau turi tokius tradiciniais tapusius renginius, kaip vyrų žygį. Vyrai kartu su sūnumis išeina į žygį miškais, gyvena palapinėse. Taip pat yra moterų diena, kai susitinka tik moterys. Tą dieną kalbamės, meldžiamės, būname kartu“, – pasakojo Vaidilė.
Komandos renkasi į talkas, padeda vieni kitiems nudirbti didelius darbus. „Vienai šeimai labai reikėjo automobilio. Jie turėjo susilaukti šešto vaikelio ir neturėjo jokios transporto priemonės.
Paskolos gauti neturėjo galimybių, nes jau buvo pasiskolinę namui. Tada visas Lietuvos sektorius, pažįstami ir draugai surėmė pečius, žmonės aukojo. Surinkta suma buvo lygiai tokia, kokios reikėjo jų išsirinktam automobiliui nusipirkti. Dėkojame jiems, kad jie leido mums padaryti gerą darbą. Mes tai vertiname kaip stebuklą“, – pripažino sutuoktiniai.
Kartais poros nerimauja, kaip sutalpins keliolika žmonių į nedidelį savo būstą arba kuo pavaišins – neturi daug gėrybių ir pinigų. Tai neturėtų atgrasyti nuo įsitraukimo į judėjimą.
„Kartą esame susitikę jurtoje – šeima tuo metu dar tik statėsi namą. Sėdėjome ant grindų, valgėme ant grindų. Vaišinomės tuo, ką šeima turėjo. Svarbiausi susitikimuose būna kiti dalykai.
Patį pirmą mūsų susitikimą, kai dar neįsivaizdavome, kas turi būti paruošta, turėjau tik silkės, kiti prisinešė sausainių ir pyragų, išėjo tikras balius. Susitikimo sėkmę lemia ne maistas ar vieta, bet malda ir atviros žmonių širdys“, – tikino Vaidilė.
Kartu su poromis kiekvienoje komandoje susitinka ir kunigas. A. Kafareliui atrodė, kad pašaukimai į santuoką ir kunigystę taip dera, kad šiuos sakramentus priėmę žmonės turi į šventumą keliauti kartu. Jis mėgdavo sakyti, kad judėjime susituokia Santuokos ir Kunigystės sakramentai.
Dvasininkai susitikimuose neturi ypatingų užduočių, nevadovauja, specialiai nesiruošia, tačiau praktikuoja tuos pačius siekius, kaip ir sutuoktiniai. Jie tiesiog ateina, būna ir dalijasi su poromis. „Tai artina vienus prie kitų, kunigas pažįsta, kuo gyvena šeimos, o šeimos pažįsta, kuo gyvena kunigas, jie meldžiasi vieni už kitus.
Kunigui tai yra draugų bendruomenė, kuri labai palaiko ir meldžiasi. Jis turi aplinką, kurioje gali jaustis ramus, saugus, patirti bendrystę“, – pasakojo sutuoktiniai.
Popiežius siunčia į misiją
Dievo Motinos komandos yra popiežiaus teisių pasauliečių judėjimas. Jo atstovus nuolat priima ir stiprina popiežiai.
„Bažnyčiai rūpi tokie judėjimai, Ji mato šį kelią kaip šeimos kelią į šventumą. Pernai dalyvavome atsakingų porų susitikime su popiežiumi Pranciškumi. Jis pabrėžė, kad komandos ir jų poros yra siunčiamos į misiją, jos gali daug paliudyti pasauliui savo aplinkoje“, – pasakojo V. Šumskienė.
Daugelyje pasaulio šalių judėjimo poros padeda rengti sužadėtinius Santuokos sakramentui, taip pat palaiko jas po santuokos.
„Mūsų buvimas yra labai stiprus liudijimas toms poroms, kurios išgyvena sunkumus ar skyrybas. Popiežius mato, kad judėjimo poros gali tapti šviesuliais ir pagalba toms poroms, kurios ỹra. Užtenka tyliai liudyti, būti šalia, neapleisti“, – aiškino sutuoktiniai.
Du būdai prisijungti
Judėjimą į Lietuvą prieš 16 metų atvežė Rimvydas ir Kler Bačkiai. Į Lietuvą jie persikėlė iš Paryžiaus, kur jau priklausė judėjimui. Sutuoktiniai norėjo ir Lietuvoje tęsti kelionę. Jie subūrė pirmąją komandą Vilniuje.
Po dešimties metų įsikūrė grupelė Kaune. „Šiluvoje per atlaidus Bačkiai pristatė šitą judėjimą ir mano vyras susidomėjo. Jis grįžo degančiom akim ir pasakė: radau mums judėjimą.
Mačiau jo užsidegimą, supratau, kad čia rimta ir mums to tikrai reikia. Pagrindinis motyvas buvo augti tikėjime kartu“, – prisiminė Vaidilė.
Šiandien šalyje veikia 15 komandų. Vilnius ir Kaunas turi po penkias, po vieną gyvuoja Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Ukmergėje ir Šiluvoje.
„Jaučiame, kad Dievo Motina nori plėsti šį judėjimą. Tai, kad komanda atsirado Šiluvoje, kur tikrai Marijos vieta, mums yra ženklas, kad tai jos dovana ir vedimas“, – patikino Šumskai.
Prie komandų galima prisidėti dviem būdais. Vienas – suburti 4–7 poras, kunigą, įkurti savo komandą ir pranešti apie tai atsakingajai porai. Pirmus metus naująją komandą palydi pasiruošusių judėjimo palydėtojų pora, jie išmoko susitikimų struktūros. Kitas būdas – kreiptis į atsakingųjų porą ir laukti, kol komandą suburs jie.
***
Prisijungti norinčioms poroms keliami tik du reikalavimai. Jos turi būti priėmusios Santuokos sakramentą ir norėti prisijungti.
Kilus klausimams ar norint prisijungti, kviečiame kreiptis į Lietuvos sektoriaus atsakingąją porą – Vaidilę ir Dainių Šumskus: info@equipes-notre-dame.lt.
Šeši Dievo Motinos komandų siekiai
Dievo Motinos komandų narių siekiai, padedantys poroms siekti šventumo:
– Reguliariai skaityti/klausytis Dievo žodžio.
– Kasdien atsigręžti į Dievą asmeninėje maldoje.
– Kasdien melstis poroje, jei įmanoma – su vaikais.
– Kartą per mėnesį rasti laiko poros pokalbiui („prisėdimui“) Viešpaties akivaizdoje.
– Suformuluoti mėnesio taisyklę ir jos laikytis (dažnai gimsta „prisėdimo“ metu).
– Kasmet dalyvauti bent dviejų dienų rekolekcijose.
Susidomėjusius kviečiame apsilankyti tinklalapyje:
www.dmkomandos.lt
Sigita Laniauskaitė
