13
05 /
2010
GEGUŽĖS 13 D.
Atsiverskite
Europoje siaučiant Pirmajam pasauliniam karui žvejų ir žemdirbių krašte – Portugalijoje –1917 m. gegužės 13 dieną nuošalioje Fatimos vietovėje trims vaikams, piemenėliams, pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Liucijai buvo dešimt metų, Pranciškui – devyneri, Hiacintai – tik septyneri. Vaikai ganė avis ir paskubomis kalbėdami Rožinį slėpėsi nuo lietaus. Apie vidurdienį išvydo akinančią šviesą. Iš pradžių vaikai pamanė, kad tai žaibas. Tačiau šviesa negeso, ir pasirodė moteris spindinčiais baltais drabužiais, su Rožiniu rankoje.
Iš pradžių vaikais beveik niekas netikėjo. Liucijos mama, nenorėdama nemalonumų, griežtai draudė dukteriai pasakoti apie regėjimus, vertė prisipažinti melavus. Vaikams teko iškęsti areštą bei tardymus, tačiau jų atkaklumas buvo nepalaužiamas.
Susitikimai su Marija vyko kiekvieną mėnesį – iki spalio 13 dienos. Į paskutinį susitikimą buvo atvykę beveik 70 tūkst. maldininkų, kuriems neteko regėti Dievo Motinos, tačiau jie galėjo stebėti neįtikėtiną gamtos reiškinį – saulės šviesos ir padėties viražus danguje. Tą dieną Marija vaikams pasakė, kad ji yra Šventojo Rožinio karalienė ir prašė Fatimoje jos garbei pastatyti koplyčią, tai ir buvo vėliau padaryta.
Švč. Mergelė Marija vaikams kalbėjo, kad jei žmonija neatsivers, ją ištiks didelės nelaimės. Ragino kalbėti Rožinį – melstis už taiką ir už nusidėjėlių atsivertimą. Vaikai regėjimų patirtį išgyveno vaikiškai, bet tai nesumenkino jos rimtumo bei autentiškumo. Ypač Pranciškus sielojosi dėl žmonių, kurie blogai elgdamiesi įžeidžia Jėzų. Marija, kalbėdama su vaikais, per juos įspėjo žmoniją apie gresiančias nelaimes: Antrąjį pasaulinį karą, Dievo priešų įsivyravimą Rusijoje, kad bedieviška Rusija persekios krikščionis, naikins tautas ir valstybes. Įspėjo apie krikščionių vyskupų, kunigų ir pasauliečių persekiojimus, taip pat apie pasikėsinimą į popiežių. Marija sakė, kad pasaulis susilauks Dievo gailestingumo, jei žmonija atsivers, ypač jei Rusija bus paaukota Nekalčiausiajai Marijos širdžiai. Tą prašymą įgyvendino Popiežius Pijus XII 1944 m. ir pakartojo Jonas Paulius II 1984 m., praėjus trejiems metams po pasikėsinimo į jo gyvybę.
Tuometinė Portugalijos valdžia, įtakojama masonų, buvo nusiteikusi ryžtingais veiksmais stabdyti, anot jų, „katalikiško tamsumo ir prietaringumo“ bangą. Šalyje praktiškai nebegalėjo veikti diecezinės kunigų seminarijos. Vien už Rožinį galima buvo patekti į kalėjimą. Žiniai apie Marijos apsireiškimus pasklidus po šalį, valdžia tuoj pat ėmėsi represijų. Gvardiečiai blokuodavo Fatimą. Tiek koplyčia, tiek ąžuolas, prie kurio apsireikšdavo Marija, buvo ne kartą bandyti susprogdinti. Valdžios atstovai visaip šaipėsi ir menkino „Fatimos žinią“.
Dabar šioje vietoje pastatytoje šventovėje kasmet apsilanko daugiau nei 3 milijonai piligrimų. Kas šiandien kviečia žmonių minias leistis Fatimos link? Kokia žinia išlieka aktuali po 90 metų? Marija stengiasi vesti žmones prie savo Sūnaus! Marija mažutėlių lūpomis ragino ir teberagina žmones atsiversti! Atgailauti, melstis už Bažnyčią, už kunigų šventumą, už nuodėmėje gyvenančių žmonių atsivertimą, už taiką pasaulyje.
Fatima ir popiežius Jonas Paulius II
2006 m. Romoje žurnalistas Renzo Allegri, nuodugniai išnagrinėjęs popiežiaus gyvenimą, išleidžia knygą „Fatimos popiežius“. Jo teigimu, visas Jono Pauliaus II gyvenimas susijęs su Marijos apsireiškimu Fatimoje.
1981 m. gegužės 13 d. pasikėsinama į popiežiaus Jono Pauliaus II gyvybę. Ali Agca yra profesionalus žudikas, tačiau popiežius tik sužeidžiamas. Šventojo Tėvo gydytojai pripažįsta, kad kulka, nors ir šauta iš nedidelio atstumo, per kūną judėjo keistais zigzagais, aplenkdama gyvybinius organus. Silpsta pontifiko fizinės jėgos ir sveikata, tačiau nepalaužta išlieka apaštalinė tarnystė Bažnyčiai ir pasauliui. Tūkstantinė minia susivienija maldoje popiežiaus intencija.
Jau pirmojoje kalboje po pasikėsinimo Šventasis Tėvas viešai atleidžia Ali šį nusikaltimą, nors žodžių „prašau atleisti“ nebuvo girdėti. Žudikas negalėjo patikėti, kad žlugo iki smulkmenų suplanuotas pasikėsinimas. Jis nujautė, kad virš jo gebėjimo taikliai šaudyti yra viršesnė jėga. Jonas Paulius II vėliau ne kartą sakys, kad jam gyvybę išgelbėjo Fatimos Dievo Motina, kurios apsireiškimo dieną ir buvo įvykdytas nusikaltimas. „Marija nukreipė kulką…“ – giliai įsitikinęs kartos Jonas Paulius II. Dabar ši kulka įmontuota Fatimos Dievo Motinos karūnoje. Po metų, 1982 m., popiežius nuvyks į Fatimą dėkoti už išgelbėtą gyvybę. Jubiliejinių 2000-ųjų metų gegužės 13 d. popiežius ir vėl aplankys Fatimą. Tuomet jis paskelbs palaimintaisiais du iš trijų regėtojų – Pranciškų ir Hiacintą. Jie mirė praėjus dvejiems ir trejiems metams po regėjimų.
Tais pačiais metais jis paskutinį kartą susitiks su trečiąja regėtoja – karmelite Liucija. „Sesuo Liucija palieka mums didžiosios ištikimybės Viešpačiui ir džiaugsmingo paklusnumo dieviškajai Jo valiai pavyzdį“, – rašys Jonas Paulius II. Sesuo Liucija, sulaukusi 98-erių metų, paliko pasaulį 2005 m. vasario 13 dieną. Tų pačių metų pavasarį jiedu su popiežiumi ir vėl susitiks, tik jau Dangiškojo Tėvo namuose.
Minėtasis žurnalistas Renzo Allegri knygoje „Fatimos popiežius“ nedviprasmiškai sieja Rusijos paaukojimą Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai 1984 m. su komunistinio režimo žlugimu.
Stebina ir kelia susižavėjimą tai, kad žinia Europai apie būsimus išbandymus, taip pat vilties ženklai perduodami per mažutėlius neišsilavinusius vaikelius, gyvenančius paprastą gyvenimą viename iš tolimiausių tuometinės Europos užkampių – neturtingos valstybės Portugalijos mažame kaimelyje.
Fatima ir šiandieninė Europa
Šiandien Bažnyčia ir vėl primena Fatimos įvykių svarbą ir pavyzdį Europai. 2007 m. gegužę kardinolas Angelas Sodanas šv. Mišių homilijoje Fatimoje pabrėžė nūdienos visuomenei iškilusį didžiulį pavojų, kad daug vyrų ir moterų gundosi gyventi be Dievo. Europa yra gundoma pamiršti tikėjimą, kuris amžiais buvo jos stiprybė.
Popiežius Benediktas XVI 2010 m. gegužę taip pat aplankė Portugaliją ir Fatimą. Ganytojas kalbėjo Europai, kuri atmeta savo krikščioniškąsias šaknis, kviesdamas žmones vėl iš naujo atrasti šventumą, atnaujinti kasdienę gyvenimo su Dievu patirtį, atrasti veiklią krikščionišką Meilę.
Fatimos istorija ir patirtis drąsina mus viltingai žvelgti į ateitį ir šiandien gyventi tikėjimu iššūkių prieš gyvybės kultūrą akivaizdoje. Kiekvieno mūsų paprastas kasdienis gyvenimas yra svarbus dieviškame plane ir gali tapti didžios Dievo Meilės liudijimu daugeliui.
Tomas ir Rūta Šalkauskai
